Ukrainiečiai stojo į Kazachstano pusę: „Pasakykime Putinui ne“

Praėjusį savaitgalį JAV ir Rusijos derybose buvo svarstomas šalies likimas, todėl savaitgalį ukrainiečiai išėjo į gatves ginti savo nepriklausomybės ir dar vieno tikslo – Kazachstano protestų.

 Protestai Ukrainoje.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
 Protestai Ukrainoje.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
 Protestai Ukrainoje.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
 Protestai Ukrainoje.<br> ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 13, 2022, 12:09 PM, atnaujinta Jan 13, 2022, 12:40 PM

Sekmadienį Kijeve ir antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Pasakykime Putinui ne“ ir šalia Ukrainos vėliavų iškėlė Kazachstano vėliavas.

Žiemos danguje virš Kijevo šeštadienį taip pat pasirodė Kazachstano mėlyna ir auksinė vėliava, iškelta iš drono per protesto akciją, kurią organizavo bepiločių orlaivių entuziastų bendruomenė „Dronarium“, garsėjanti politiniais pareiškimais.

„Kiekviena tauta turi teisę ginti savo socialines, ekonomines ir politines teises taikiu protestu, – sakė dronų operatorius Vitalijus Ševčiukas. – Smerkiame bet kokį smurtą, bet taip pat nepritariame užsienio karinei intervencijai Kazachstane prisidengiant taikos palaikymo operacija, kuri labiau primena baudžiamąją akciją ir gali tapti okupacija.“

Po savaitę trukusių smurtinių protestų, kurie prasidėjo dėl padidėjusių degalų kainų ir greitai išplito visoje šalyje – per juos žuvo mažiausiai 164 žmonės, 2 tūkst. buvo sužeisti ir beveik 6 tūkst. suimti – Rusijos vadovaujamas karinis aljansas dabar grąžino Kazachstano kontrolę vyriausybei.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), kelių buvusių sovietinių valstybių aljansas, į Kazachstaną atsiuntė apie 2,5 tūkst. karių, kad padėtų numalšinti protestus, įskaitant Rusijos desantininkus, kurie saugo „gyvybiškai svarbius objektus ir socialinę infrastruktūrą“, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Kritikai dėl savo dalyvavimo apkaltino Rusiją „okupacija“, o buvęs ministras, tapęs opozicijos lyderiu, Muchtaras Abliazovas, perspėjo prezidentą Vladimirą Putiną ir patikino, kad jei Vakarai nesikiš, šalis bus įtraukta į „struktūrą, panašią į Sovietų Sąjungą“.

Ukrainiečiai taip pat ragino pasipriešinti, motyvuodami labiau savo pačių viltimis pasipriešinti V. Putinui, o ne tuo, kad su protestuotojais juos sieja bendras reikalas.

„Diktatorius [Putinas] nori jėga atkurti SSRS“, – sakė Olga Angelova, kuri buvo tarp protestuotojų Kijeve.

„Jis turi būti sustabdytas – mes, ukrainiečiai, priešinsimės okupantams. Raginame Vakarus nepriimti Putino ultimatumo“, – sakė ji, turėdama omenyje šią savaitę vykusias derybas dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.

KSSO Kazachstane vadovauja vadas Andrejus Serdiukovas, o tai paskatino ukrainiečius toliau spėlioti apie okupaciją – generolas pulkininkas anksčiau vadovavo kariams Kryme, kurį 2014 m. aneksavo Maskva, ir Donbase, kurį laiko Rusijos remiami separatistai.

Šią savaitę JAV ir Rusijos diplomatams susitinkant, o pirmadienį Ženevoje ir Briuselyje prasidedant deryboms, derybos gali tapti lemiamu momentu NATO ir Rusijos santykių istorijoje.

Tačiau Ukraina nedalyvaus dviejuose iš trijų derybų posėdžių, todėl plačiai nuskambėjo priedainis „Jokių sprendimų dėl Ukrainos be Ukrainos“.

Dabartinė grėsmė iškilo po aštuonerius metus trukusio konflikto, per kurį žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas praėjusią savaitę kalbėjo apie „diplomatiją ir deeskalaciją“, tačiau sekmadienį Vašingtonas sumenkino lūkesčius dėl proveržio derybose, o Rusija pareiškė, kad nedarys nuolaidų dėl JAV spaudimo.

Ekspertai nesutaria, kaip neramumai Kazachstane gali paveikti V. Putino poziciją dėl Ukrainos – ar tai padės išvengti spaudimo, kai jo dėmesys dabar yra išskaidytas, ar jį padrąsins ir padarys mažiau linkusį į kompromisus.

„Tikėtina, kad V. Putinas jaučiasi prislėgtas ir siekia didelės pergalės Ukrainoje, kad atitrauktų dėmesį nuo pažeminimo Kazachstane“, – sakė „BlueBay Asset Management“ vyresnysis strategas Timothy Ashas.

„J.Bidenas tikriausiai matys, kad situacija Kazachstane silpnina Putiną – JAV įvertins situaciją kaip mažinančią tikimybę, kad Putinas rizikuos sukelti krizę dviem frontais. Taigi J. Bidenas taip pat mažiau linkęs į kompromisą. Dėl to padėtis Ukrainoje tampa ne mažiau, o labiau pavojinga“, – sakė jis.

JAV jau kelias savaites perspėja, kad Rusija prie Ukrainos dislokavo daugybę karių, galbūt ketindama surengti naują invaziją.

Nemanoma, kad per pastarąsias kelias savaites įvyko koks nors reikšmingas judėjimas, o gruodžio pabaigoje pranešta apie 10 tūkst. karių išvedimą, tačiau likę kariai yra pozicijose, kuriose jie galbūt galėtų smogti daliai šalies teritorijos.

Todėl JAV ir Ukraina išplėtė bendradarbiavimą žvalgybos ir saugumo klausimais.

Jei Maskva imsis karinių veiksmų, Vašingtono pareigūnai rengia precedento neturinčias sankcijas ir bando užsitikrinti Europos sąjungininkų paramą panašiomis priemonėmis.

Kaip rašo „The New York Times“, sankcijos greičiausiai būtų nukreiptos į „didžiausių Rusijos finansų institucijų, priklausomų nuo pasaulinių finansinių pervedimų, atjungimą“ – tai būtų „didelio poveikio greitas atsakas“, kurio nebuvo imtasi 2014 m.

Kad derybos būtų sėkmingos, turi būti pasiektas kompromisas.

Rusija mainais už įtampos su Ukraina sumažėjimą pasiūlė ultimatumą – kad Ukrainai niekada nebus leista įstoti į NATO, tačiau JAV ir NATO jį jau atmetė.

Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.