Kai kurios Europos sostinės tai daro įvesdamos vakcinacijos pasus, kitos skiepus paverčia visiems privaloma apsauga.
Pavyzdžiui, Austrija įpareigojo visus pasiskiepyti iki vasario 1 d., nepaisant amžiaus ar profesinės veiklos. Graikija ir Italija įpareigojo vyresnius nei 60 ir 50 metų žmones pasiskiepyti norint išvengti gresiančios baudos.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį palaikė privalomos vakcinacijos įvedimą šalyje, kurią įstatymų leidėjai turėtų aptarti vėliau šį mėnesį. Šiuo metu šalyje yra taikomi apribojimai neskiepytiems asmenims, o norint patekti į barus, restoranus ir daugumą kultūros bei laisvalaikio vietų, būtina pateikti vakcinacijos ar pasveikimo nuo COVID-19 įrodymą.
Manoma, kad Prancūzija, kurioje jau veikia sveikatos pasai, vėliau šį mėnesį taip pat paseks Vokietijos pavyzdžiu.
Tačiau mokslininkai įspėja dėl tokių priemonių poveikio.
„Manau, jei tuos reglamentus padarysite per griežtus, tikrieji prieš vakciną nusiteikę žmonės, kurių yra mažuma, taps dar labiau priešiški“, – dienraščiui „Euronews“ teigė Amsterdamo universiteto Socialinių ir elgsenos mokslų fakulteto profesorė Julia van Weert.
„Taip pat manau, kad tai yra pavojinga ilgalaikėje perspektyvoje, – pridūrė ji. – Tai suskaldys visuomenę, o ilgainiui dėl kitų klausimų gali kilti didesnių muštynių ir daugiau poliarizacijos.“
„Pykdyti“ nepasiskiepijusius
Dėl artėjančių pokyčių Prancūzijoje – kurioje apie 91 proc. suaugusiųjų bei 79 proc. 12–17 metų amžiaus vaikų yra visiškai paskiepyti – protestuojantys žmonės išėjo į gatves.
Daugiau nei 105 tūkst. žmonių sekmadienį visoje šalyje protestavo prieš „vakcinos pasą“ – keturis kartus daugiau nei gruodžio 18 d. mitinge.
Tokias minias galėjo paskatinti ir prezidento Emmanuelis Macronas žodžiai. Anksčiau šį mėnesį jis pareiškė: „Nepaskiepytieji, aš labai noriu juos sunervinti.“
Vis dėlto tokia retorika gali būti neproduktyvi, sako ekspertai.
Edinburgo universiteto Mokslo ir medicinos sociologijos katedros katedros katedros vedėjas Martynas Pickersgillas tikino esąs susirūpinęs, kad E.Macrono komentaras gali vėl stiprinti nepasitikėjimą ir atsiribojimą nuo visuomenės sveikatos priemonių, o ne motyvuoti žmones skiepytis.
Tačiau E.Macronas gali gintis, kad Prancūzijos vyriausybės strategija iki šiol buvo sėkminga.
Ji sėkmingai skatino žmones pasiskiepyti – sveikatos priežiūros specialistams buvo privaloma skiepytis ir bei įvestas COVID-19 sveikatos pažymėjimas, virtinantis visišką vakcinaciją, pasveikimą nuo ligos arba neseniai gautą neigiamą testo rezultatą.
Manoma, kad toks sveikatos pasų įvedimas sėkmingai padeda skatinti žmonės pasiskiepyti. Gruodžio mėn. medicinos žurnalo „The Lancet“ paskelbti tyrimo dėl sveikatos pasų poveikio Danijoje, Izraelyje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje parodė, kad pasai padidina vakcinacijos mastus likus 20 dienų iki iniciatyvos įgyvendinimo, o poveikis išlieka iki 40 dienų po jo.
Vis dėlto, nepaisant kasdieninių gyvenimo apribojimų, kai kurie vis tiek nusprendžia atsisakyti skiepų.
Remiantis 2021 m. gegužę paskelbtais ES duomenimis, pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nesiskiepija nuo COVID-19, yra įsitikinimas, kad vakcinos dar nėra pakankamai išbandytos, taip pat nerimaujama dėl šalutinio poveikio.
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 26 tūkst. vyresnių nei 15 metų amžiaus žmonių visose 27 bloko valstybėse.
Rezultatai taip pat parodė, kad patikimos informacijos apie COVID-19 vakcinas šaltiniai, kuriais ES piliečiai labiausiai pasitiki, yra sveikatos specialistai ir nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos, gavusios atitinkamai 61 proc. ir 44 proc.
ES ir nacionalinės vyriausybės užėmė vos penktadalį – atitinkamai 20 proc. ir 19 proc., aplenkdamos regionines ir vietos valdžios institucijas bei žiniasklaidą – 14 proc. ir 11 proc..
„Pasitikėjimas, atviras bendravimas ir partnerystė yra esminiai visų visuomenės sveikatos kampanijų bruožai. Svarbu tai, kad pasitikėjimo negalima tiesiog reikalauti: veikiau turi būti aiškiai parodytas visuomenės sveikatos politiką formuojančių politikų patikimumas“, – pabrėžė M.Pickersgillas
„Skiepijimo nauda ir rizika turi būti aiškiai ir atvirai perteikiama, nes kitaip žmonės supranta, kad informacija yra slepiama nuo jų, tai kursto nepasitikėjimą“, – pridūrė jis.
Ne visi neskiepyti yra antivakseriai, perspėja J.Van Weert, siūlanti vienareikšmiškai taip nevadinti visų Europos mažumų, kurios dar nėra pasiskiepijusios, vakcinos priešininkais, ir teigė, kad tai yra „nevienalytė žmonių grupė“, susidedanti iš bendruomenių, kuriose dezinformacija plinta greičiau.
Tai gali būti žmonės iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių, studentai ir migrantai, taip pat žmonės, kurie abejoja dėl savo ligos istorijos ir kuriems reikia patiems spręsti jų problemas.
„Manau, kad vyriausybės pirmiausia turėtų dėti visas pastangas, kad pasiektų tuos žmones, kol jiems nėra taikomi (kiti) apribojimai“, – sakė ji, ragindama kurti labiau „asmenines strategijas“, įtraukiant svarbias suinteresuotąsias šalis ar pagrindinius bendruomenių veikėjus.
„Geriau, jei juos pasiektų, pavyzdžiui, nuo vyriausybių nepriklausomi žmonės, gydytojai čia gali atlikti svarbų vaidmenį“, – sakė ji.
Ekspertė pateikė Nyderlandų „dvejonių karštosios linijos“ sėkmę, į kurią skambina neskiepyti žmonės, norėdami aptarti savo klausimus su medicinos specialistais. Per dieną tarnyba vidutiniškai sulaukia net tūkstančio skambučių.
Ar privaloma vakcinacija padės?
J.Van Weert nuomone, tokios priemonė poveikis Vakarų Europoje greičiausiai bus ribotas.
„Iš tyrimų žinau, kad pridėtinė vertė yra mažesnė, kai skiepijimas yra privalomas“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad taip pat mažai tikėtina, kad tai pakenks asmenims, kurie ideologiškai priešinasi vakcinai.
„Prieš vakcinas nusiteikę žmonės yra tokie įsitikinę, kad jų niekas neįtikins. Manau, geriau palikite tuos žmones bent trumpam ramybėje ir nekreipkite į juos dėmesio visą laiką. Kuo labiau jie bus stigmatizuojami, tuo mažiau jie norės pasiskiepyti“, – apibendrino ji.
M.Pickersgill taip pat buvo atsargus dėl tokios griežtos priemonės poveikio: „Gali būti, kad mandatai „veiks“ išskirtinai ta prasme, kad jie gali priversti kai kuriuos žmones, susirūpinusius vakcinų poveikiu, pasinaudoti pasiūlymu skiepytis.“
„Tačiau tai gali sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir tapti pasipiktinimų židiniu, kuris gali pakenkti platesnei visuomenės sveikatai“, – priddėjo jis.
Daugiau nei 69 proc. ES gyventojų dabar yra visiškai pasiskiepiję nuo koronaviruso.
Danijoje ir Portugalijoje visiškai paskiepijo daugiau nei 82 proc. savo gyventojų, o Austrija, Belgija, Suomija, Prancūzija, Airija, Italija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Ispanija – 70–78 proc.
Tačiau Rytų šalyse skiepijimo kampanijos nebuvo tokios sėkmingos. Bulgarija dar nesugebėjo visiškai paskiepyti trečdalio savo gyventojų, o Rumunijoje ir Slovakijoje jų yra mažiau nei 50 proc..
Parengta pagal „Euronews“ inf.
