Imtis tokios priemonės planuojama Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse.
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta rugpjūčio 11 dieną, o lapkritį Latvijos vyriausybė ją pratęsė iki vasario 10-osios.
VRM duomenimis, nuo praėjusių metų rugpjūčio iki sausio 20-osios pasieniečiai neįsileido 4 962 leidimą kirst sieną neturėjusius asmenis.
Nuo gruodžio vidurio mėginimų neteisėtai kirsti sieną padaugėjo – per tą laikotarpį buvo apgręžti 2 043 migrantai.
Pasak ministerijos, padėtis tapo sudėtingesnė pasikeitus atvykėlių taktikai: dabar jie mėgina kirsti sieną nedidelėmis 3–12 žmonių grupėmis kelis kartus per parą ir įvairiose vietose.
Prognozuojama, kad nepaprastosios padėties pratęsimas atsieitų valstybei 3,8 mln. eurų. Dalį šių išlaidų planuojama padengti užsienio paramos lėšomis.
Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija tokius kaltinimus neigia ir kritikuoja migrantų neįsileidžiančias ES nares – Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.