Po Kazachstano protestų – užuominos, kas gali nutikti Rusijoje

Kremliaus dominuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KKSO) pajėgų įvedimas į Kazachstaną padėti malšinti neramumų sulaukė neigiamos reakcijos ne tik Vakaruose, bet ir pačioje Rusijoje.

Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai lrytas.lt, Maskva

Jan 23, 2022, 9:16 AM

Į KKSO karinį bloką, vienijantį buvusias sovietines respublikas Rusiją, Kazachstaną, Baltarusiją, Armėniją, Tadžikiją ir Kirgiziją, pagalbos kreipėsi Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kai šalyje protestai virto niokojančiomis riaušėmis.

Sąjungininkai reagavo akimirksniu, kaip teigiama, atsiuntę per 2000 karių, daugiausia – Rusijos desantininkų.

Ir nors to paties K.Ž.Tokajevo prašymų užsienio pajėgų kontingentas iš Kazachstano išvestas, Rusijoje netyla aistros dėl įsikišimo į kaimyninės šalies vidaus reikalus.

„Vladimiras Putinas strategiškai pralaimėjo, – apie Rusijos kariuomenės įžengimą į Kazachstaną sakė populiarus Maskvos radijo žurnalistas Matvejus Ganapolskis. – Nuo šiol, nepaisant to, ilgai ar trumpai KSSO kariai prabuvo Kazachstane, Rusijos Federacija beveik visiškai apsupta šalių, kurių žmonės įsižeidę ant mūsų valstybės“.

M.Ganapolskis pabrėžė, kad kaimynus žeidžia ne tiek pati Rusija, o V.Putinas su savo bauginančia beprasmiška politika: „Jis talentingas viename dalyke: prisikurti sau priešų. Prieš tai atsiriekė gabalą iš Moldovos, iš Gruzijos, iš Ukrainos“.

Tuo tarpu įvairiuose Rusijos miestuose, kaip pranešė žiniasklaida, nepaisant nuolat stiprėjančių pareigūnų represijų, buvo surengti pavieniai piketai prieš Rusijos veiksmus Kazachstane.

Tatarstano sostinėje Kazanėje vietos gyventojas išėjo į gatvę su plakatu, ant kurio buvo užrašyta: „Aš prieš Rusijos kariuomenės vykdomą protestų malšinimą Kazachstane“.

Syktyvkare – Komijos Respublikos sostinėje – Jelena Gulina pikete laikė plakatą „Šalin rankas nuo Kazachstano“. Aktyvistė pareiškė, kad Kazachstano valdžia turi savarankiškai spręsti savo šalies problemas ir ji nenori, kad Rusijos piliečiai žūtų bandydami spręsti kitos valstybės problemas.

Novosibirske piketuotojas Andrejus Kaigorodcevas pareikalavo iš suverenaus Kazachstano teritorijos išvesti KSSO dalinius.

„Esu pasipiktinęs tuo, kas vyksta Kazachstane. Ten buvo įvestos okupacinę kariuomenę. Iš esmės vykdyta karinė intervencija. Tai neleistina, reikia dėti visas pastangas, kad okupacija baigtųsi“, – sakė vyras.

Tuo pat metu įvyko visiškai netikėtas dalykas: pasirodė Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (FNPR) pareiškimas. Organizacija, oficialiais duomenimis vienijanti apie 20 mln. žmonių, bet Rusijoje seniai gavusi pravardę „Didžioji nebylė“, kreipėsi į valdžią „dėmesingiau žiūrėti į šalies gyventojų pajamų augimą ir pensijų indeksavimą“.

Dokumente, paskelbtame FNPR oficialioje svetainėje, pabrėžiama, kad nedėmesingumas tokiems klausimams „iššauks protestus ir pogromus, kokie nuo metų pradžios vyksta Kazachstane“.

„Tragiškų įvykių Kazachstane priežastys verčia atidžiau pažvelgti į socialines ir ekonomines problemas, charakteringas daugeliui posovietinės erdvės šalių, – teigiama profsąjungų pranešime. – Ar kainų kilimas, mokesčių ir rinkliavų didinimas, žmonių ir įmonių neapsaugojimas nuo teismų savivalės būdingi tik Kazachstanui?“

Išvados paprastos: jei nekovoti su socialine nelygybe ir gyventojų skurdu, jei manyti, kad rinka pati išspręs visas problemas, palikdama valstybei „naktinio sargo“ vaidmenį, jei vengti dialogo su darbuotojais ir naudoti karinę jėgą vietoj socialinės partnerystės, jei į profesinių sąjungų vadovaujančius postus „nuleisti“ valdininkus iš ministerijų, susidarys situacija, kurią išorės ar vidaus jėgos galės pasinaudoti kovai dėl valdžios, destabilizavimo ar net galimo valstybės žlugimo.

„Taip neturi atsitikti! Nenorime, kad pas mus Rusijoje būtų niokojami biurai ir parduotuvės, žūtų paprasti žmonės, kaip ką tik atsitiko Kazachstane. Bet kad tam atsispirti, žodžių neužtenka. Reikia ryžtingesnių valstybės veiksmų dėl pajamų ir pensijų augimo, – teigė FNPR, pareiškusi užuojautą Kazachstano žmonėms. – Tuo pat metu mes, Rusijoje, patys turime padaryti svarbias ir sunkias išvadas“.

Panašų pareiškimą savo paskyroje socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Valstybės Dūmos deputatė Sardana Avksenjeva, frakcijos „Nauji žmonės“, kuri parlamente atsirado po pernai rudenį vykusių rinkimų, narė.

Politikė rašo: „Rusija turi peržiūrėti savo vidaus politiką, kad nebūtų sprogimo, kaip Kazachstane. Mūsų šalyje protestus gali sukelti tos pačios priežastys: maisto ir būtiniausių prekių brangimas, teisių ir laisvių varžymas, nesikeičianti valdžia, kurį norima vis labiau užkonservuoti nauju įstatymu apie viešąją politiką. Valdžia turi suprasti, kad socialiniu nepasitenkinimu gali naudoti ir pasinaudos ekstremistai bei radikalai“.

Anot S.Avksenjevos, Rusija privalo padėti Kazachstanui susidoroti su neramumais, kad apsaugotų piliečius ir padarytų išvadas sau. Ir pridūrė: „Žmonėms reikia teisingumo, o ne popierinių rinkimų rezultatų. Kad galimybės tobulėti būtų ne tik valdininkų ir oligarchų vaikams, bet kiekvienam. Ir kad valdžia keistųsi dažniau nei kartą per 30 metų“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.