Rusijos prezidentas teigė, kad prisijungs prie Xi Jinpingo Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje vasario 4 d., kurioms Kinijos lyderis išleido milijardus dolerių, norėdamas parodyti pasauliui savo šalies supervalstybės statusą.
Ekspertai mano, kad galima Rusijos invazija į Ukrainą gali užgožti šią Kinijos „didžiąją akimirką“, todėl tai būtų paskutinis dalykas, kurio Xi Jinpingui dabar reikia, Kinijos Liaudies Respublikos lyderiui bandant sustiprinti savo pozicijas, tikintis trečiojo perrinkimo.
Dvi tautos pasaulinėje arenoje dažnai palaikė viena kitą.
Kinija ir Rusija bendradarbiavo, kad blokuotų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, kritikuojančias bet kurią iš jų, ir derinosi pozicijas kolektyviniais klausimais, tokiais kaip Šiaurės Korėja. Jos kartu džiaugėsi chaotišku JAV pasitraukimu iš Afganistano, taip pat abi valstybės iš esmės liko neutralios dėl veiksmų, kuriuos pasmerkė Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Rusijos įvykdyta Krymo aneksija 2014 m.
Xi Jinpingas pavadino V.Putiną „senu draugu“, kai jie kalbėjosi gruodžio viduryje, o Rusijos vadovas gyrė, jo teigimu, „atsakingą bendrą požiūrį į neatidėliotinų pasaulinių problemų sprendimą“.
Tačiau jei Rusija įsiverš į Ukrainą Xi Jinpingo išpuoselėtų olimpinių žaidynių metu, tai gali tapti deguto šaukštu medaus statinėje. Todėl Xi Jinpingas galėjo paprašyti V.Putino nepradėti karo per olimpines žaidynes, tvirtina anoniminis Kinijos diplomatas, su kuriuo susisiekė dienraštis „Bloomberg“.
Pati Kinijos ambasada Rusijoje šeštadienį atmetė šią perspektyvą ir pridūrė, kad Pekinas pasisakė už problemų sprendimą Minsko taikos susitarimų pagrindu.
Vis dėlto Sausio 14 dieną Kinijos užsienio reikalų ministerija priminė, kad visos šalys turėtų laikytis Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl olimpinių paliaubų, kurios tradiciškai prasidės likus septynioms dienos iki žiemos žaidynių ir baigsis praėjus septynioms dienoms po parolimpinių žaidynių pabaigos. Paliaubos turėtų galioti nuo šių metų sausio 28 d. iki kovo 20 d.
Tuo tarpu Rusija ir toliau telkia karius prie sienos su Ukraina. Skaičiuojama, kad dislokuota daugiau nei 100 tūkst. rusų kareivių.
Ar V.Putinas paklus Kinijos norams?
Istorija rodo, kad nebūtinai.
„Bloomberg“ primena, kad 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karas, nuvylęs Kinijos valdžią, prasidėjo jau antrą vasaros olimpinių žaidynių Pekine dieną, priversdamas V. Putiną grįžti į šalį ir vadovauti kariuomenei. Vos po 6 metų, praėjus kelioms dienoms po to, kai V. Putinas surengė 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją Sočyje, kurioms jis išleido daugiau nei 44 mlrd. eurų, Rusijos pajėgos pradėjo aneksuoti Krymą.
XXIV žiemos olimpinių žaidynių Pekine atidarymo ceremonija vyks 2022 m. vasario 4 d. Vienas iš renginio svečių bus V.Putinas.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.
