Kai sveikata pradėjo silpnėti, Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinės radijo televizijos žurnalistas pasirinko saviizoliaciją ir gavo nurodymą atlikt testą.
Tačiau kad ir kur jis skambintų ar eitų, jam buvo atsakoma, kad nebeliko jokių testų. Šalies sveikatos sistema šiuo metu yra gerokai įsitempusi – dešimtims tūkstančių piliečių užsikrėtus paplitusiu Omikron variantu.
„Negalėjau ilgiau laukti PGR, todėl tiesiog nuėjau į vietinę vaistinę atlikti antigeno tyrimo. Jie man pasakė, kad negali nusipirkti testų tiek, kad patenkintų dabartinę paklausą“, – pasakojo bosnis.
Žurnalistas taip pat bandė pasiekti savivaldybės sveikatos kliniką: „Skambinau jiems daugiau nei 60 kartų. Galiausiai pasiekiau gydytoją per kitur, kuris įsikišo ir man paskambino šeimos gydytojas.“
Kaip ir daugelis kitų Balkanų šalių, Bosnijos ir Hercegovinos valdžia vengė skelbti griežtas priemones per žiemos šventes. Šventės ir masiniai susibūrimai tęsėsi nepaisant gruodį visą Senajį žemyną apėmusios koronaviruso bangos.
Dabartinė banga yra beprecedentė – atvejų skaičius vidutiniškai tris kartus didesnis nei per praėjusį piką 2021 m. balandį. Tuo metu ligoninės dirbo didžiausiu pajėgumu, o laidojimo paslaugų darbotvarkė buvo perpildyta, todėl susidarė savaitės ilgumo laukimo eilės.
„Dabar visi serga. Žmonės negali gauti gydytojo pažymos dėl PGR, o eilės prie įvažiavimo į testavimo vietas dar niekada nebuvo tokios ilgos. Vaistininkė man sakė, kad ji turi dirbti dviem pamainomis, nes visi jos kolegos serga ir gydosi namuose“, – aiškino A.Redžicius.
Nepaisant to, kad jam 27 metai ir jis buvo pilnai pasiskiepijęs, gyvenant nežinioje kilo nelengvų minčių.
„Noriu pasakyti, kad nepykstu ant medicinos personalo. Prieš šią bangą galėjai tai išspręsti vienu ar dviem skambučiais. Noriu kritikuoti sistemą, kuri neapsaugo nei mūsų, nei pacientų, nei darbuotojų“, – aiškino jis.
Politika vėl trukdo
Praėjus dvejiems pandemijos metams, Bosnija ir Hercegovina yra antra Europoje pagal suminį COVID-19 sukeltą mirčių skaičių – vienam milijonui piliečių tenka 4255 aukų, pirmoje vietoje esanti Bulgarija fiksuoja kiek didesnius skaičius – 4688.
Tuo pačiu metu ji yra antra nuo galo Europoje pagal skiepijimo rodiklius, nes tik 22 proc. jos gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Kasdienių COVID-19 atvejų skaičiaus nustatymas sveikatos priežiūros institucijoms tapo sudėtinga užduotimi, nes vyriausybė nusprendė pereiti prie greitųjų testų, o ne PGR, arba šių dviejų derinio, nes kai kuriose sveikatos sektoriuose trūksta išteklių.
Tačiau ekspertai nerimauja dėl to, kad tikrasis užsikrėtimo lygis yra daug didesnis, atsižvelgiant į atliekamą mažą atliktų tyrimų skaičių, o ligoninėms sunku priimti pacientus.
Panašu, kad penktadienio skaičiai, kai net 2544 iš 5556 mėginių buvo teigiami, patvirtina šį susirūpinimą.
Šalyje veikia viena sudėtingiausių politinių sistemų pasaulyje – 14 įvairių lygių administracinių vienetų, be valstybinio lygio sveikatos apsaugos ministerijos.
Sistema patyrė tikrą košmarą, kai reikėjo priimti sprendimus dėl visoje šalyje taikomų priemonių ar vakcinų įsigijimo.
Ši sistema yra tiesioginis 1995 m. Deitono taikos susitarimų rezultatas. Šalyje vykę susirėmimai laikomi vienu kruviniausiu Europos konfliktu nuo Antrojo pasaulinio karo.
Taikos susitarimas suteikė trims pagrindinėms šalies etninėms grupėms – bosniakams, serbams ir kroatams – visapusišką politinį atstovavimą neefektyvių valstybės lygmens institucijų sąskaita.
Iš pradžių atrodė, kad tvarkytis su pasaulį apėmusią pandemiją Bosnijai ir Hercegovinai sekasi gerai, nes dėl staigių saugumo priemonių įvedimo susirgimų ir mirčių skaičius buvo mažiausias regione. Tačiau 2020-ųjų vasarą šalis jau buvo įklimpusi į skandalus, susijusius su abejotinais sveikatos įrangos pirkimais, įskaitant netinkamus naudoti Kinijoje pagamintus respiratorius.
Vakcinų įsigijimas buvo dar sudėtingesnė užduotis, kuri 2021 m. pradžioje daugiausia vakcinų gavo per kitų šalių aukas.
Gamintojai ir platintojai skundėsi, kad derybos su įvairiais administraciniais ir vyriausybiniais lygmenimis sukėlė painiavą. Valstybės mastu nebuvo stengiamasi pirkti, o kai kuriems tiekėjams buvo neįmanoma pristatyti nedidelių siuntinių į atskirus kantonus.
Paskutinis šuolis ir aiškių duomenų apie tai, kaip plačiai paplitęs dabartinis užsikrėtimo lygis, trūkumas sukelia dar daugiau painiavos rengiant aiškią pandemijos strategiją, sako infekcinių ligų specialistas daktaras Bakiras Nakašas.
„Tikrai tikėjausi, kad po visų šių mėnesių ir metų situacija bus daug aiškesnė, o sprendimai jau bus apibrėžti ir suplanuoti gerokai anksčiau.
Deja, manau, kad mes nepasimokėme iš klaidų, kurias padarėme nuo pat pradžių, ir dabar grįžtame į pradinę padėtį“, – dienraščiui „Euronews“ nurodė infekcinių ligų specialistas daktaras Bakiras Nakašas, laikomas didžiausiu šalies užkrato ekspertu.
Tikrasis žuvusiųjų skaičius taip pat lieka neaiškus ir gali būti daug didesnis.
Dabartinėje statistikoje atsižvelgiama tik į tuos, kurių testas buvo teigiamas prieš mirtį, ir nors pagal Bosnijos įstatymus oficialiai priežasčiai nustatyti reikalaujama atlikti pomirtinį tyrimą, praktiškai to nedaroma.
„Vis dar nesame tikri, ką laikyti su COVID-19 susijusia mirtimi – ar skaičiuoti mirtis, sukeltas tik koronaviruso, ar ir tas, kurias sukėlė dėl infekcijos pablogėjusi sveikata“, – sakė jis.
B.Nakašas įsitikinęs, kad sveikatos sistemos trūkumai ir atimtas valstybės vaidmuo lėmė tai, kad kiekviena institucija savo atsakomybę perkėlia kitai, o tai daro žalą piliečiams.
„Tarp jų nėra jokio bendravimo, kuris rodytų kokį nors vieningą požiūrį į sveikatą šalyje“, – sakė jis.
2021 m. kovą Nakašas pateikė ieškinį daugeliui svarbiausių šalies sprendimų priėmėjų, įskaitant ministrą pirmininką Zoraną Tegeltiją, kad jų nesugebėjimas įsigyti vakcinų prilygsta dideliam aplaidumui.
Valstybės lygmens prokuratūra tuo metu pareiškė, kad bus pradėtas tyrimas dėl „baudžiamosios atsakomybės už sunkias pasekmes, kurias Bosnijos piliečių gyvybei ir sveikatai sukėlė koronaviruso pandemijos eskalavimas“.
Praėjus beveik metams, tarnyba nepadarė jokios pažangos byloje.
„Žmonės niekuo nepasitiki“
Rugsėjo mėnesį serbiškasis šalies regionas turėjo sunaikinti apie 55 tūkst. pasibaigusio galiojimo AstraZeneca vakcinų. Vėliau lapkritį dalį iš 500 tūkst. AstraZeneca vakcinų, padovanotų Austrijos, taip pat reikėjo išmesti.
„Didžioji dalis gyventojų buvo pasiruošę skiepytis, kai kitos šalys pradėjo skiepytis. Bet kadangi įvairios vyriausybės nesugebėjo jų (vakcinų – red.) gauti laiku, jie paprasčiausiai atsipalaidavo ir pasakė: „Jei valdžia neperka, mums to gal ir neprireiks“, – aiškino B.Nakašas.
Tuo pačiu metu daugelio gyvenimas vyksta įprasta tvarka, o kavinės, restoranai ir naktiniai klubai pilni klientų. Per naujųjų metų šventę ir daugybę religinių švenčių žmonės leido laiką kartu, nepaisant aiškių įspėjimų, kad pandemija toli gražu nesibaigė.
Miuncheno universito doktorantas neuroimunologas Almiras Aljovičius mano, kad ekonominių ir politinių problemų apkrautoje šalyje aplaidumas kilo dėl gilaus nusivylimo dėl, atrodytų, nesibaigiančios pandemijos.
„Kadangi žmonės vis labiau pavargsta nuo pandemijos – kam galiu pritarti ir aš – vis dažniau diskutuojama apie pasirinkimo laisvę. Ar ji absoliuti ir ar reikia leisti kelti pavojų kito žmogaus gyvenimui dėl savo asmeninių poreikių, ar reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp asmeninių laisvių ir socialinės atsakomybės?, – svarstė A.Aljovičius.
A.Aljovičius mano, kad nepasitikėjimas vakcinomis nuo COVID-19, kuris pamažu peraugo į stiprų skepticizmą, taip pat atspindi gilų nusivylimą institucijomis šalyje, kurios nuo 1995 metų nuolatos klimpsta į politines krizes.
„Žmonės paprasčiausiai niekuo nepasitiki, o dabar egzistuoja klaidingas mokslo ir politikos lygiavertiškumas. Mes nepasitikime politikais, kurie mums sako, kad turime pasiskiepyti, kaip ir mokslininkai, todėl kažkaip nuspręsime nepasitikėti ir mokslininkais.“, – dėstė bosnis.
Anot Aljovičiaus, ne visi šalyje yra užkietėję priešininkai, tačiau jie yra daug balsingesni ir dalyvauja šiose diskusijose. Apskritai, dėl pandemijos visi, įskaitant ir valdžią, prisiima vis mažesnę atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus.
„Kartelė tam, ką kažkas gali padaryti ar pasakyti ir už tai neatsiskaityti, pradedant politikais, yra labai žema. Šalies politikai gali daryti praktiškai tai, ką nori, ir žmonės jų nelaikys atsakingais“, – nusivylęs kalbėjo A. Aljovičius.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
