Dešiniojo sparno blokas balsuodamas susilaikė, o centro kairieji parlamente grąžino tuščius balsalapius, dar pratęsdami nežinomybę dėl to, kad vadovaus trečiai didžiausiai Europos Sąjungos ekonomikai.
Po trijų nesėkmingų balsavimo dienų italai tikėjosi persilaužimo ketvirtadienį, nes nugalėtojui nebereikia dviejų trečdalių daugumos balsų ir užtenka absoliučios daugumos palaikymo.
Partijų lyderiai leido suprasti, kad iki penktojo rinkimų rato penktadienį jiems gali pavykti susitarti.
M. Draghi, buvęs Europos centrinio banko vadovas, Italijos nacionalinės vienybės vyriausybei vadovaujantis nuo 2021 metų vasario mėnesio, buvo laikomas prezidento rinkimų favoritu.
Tačiau daugelis baiminasi, kad jo pasitraukimas iš premjero posto gali destabilizuoti valdančiąją koaliciją, sukelti grėsmę vykdomai reformų programai, nuo kurios priklauso ES išmokos šalies ekonomikos gaivinimui, ar net išprovokuoti pirmalaikius rinkimus, kurių nenori nė viena iš valdančiųjų partijų.
Matteo Salvini iš antiimigracinės ultradešiniosios partijos „Lyga“ ketvirtadienį pareiškė, kad M. Draghi yra „vertingas ten, kur jis dabar yra“.
Nors Italijos prezidento vaidmuo yra gana simbolinis, jis turi didelius įgaliojimus krizių laikotarpiais. Pastarųjų neretai pasitaiko dešimtis įvairių vyriausybių po Antrojo pasaulinio karo turėjusioje Italijoje.
Partijoms nepasiekiant susitarimo, įstatymų leidėjai kol kas atsisako balsuoti – visuose rinkimų ratuose daug balsalapių būna neužpildyti.
Tuo metu M. Draghi alternatyvių kandidatų sąrašas kinta kasdien – jame siūloma nuo buvusių premjerų iki teisėjų ir net Italijos slaptųjų tarnybų vadovės Elisabettos Belloni.
Buvęs Deputatų Rūmų pirmininkas Pieras Ferdinando Casini ir Senato pirmininkė Elisabetta Casellati, kuri būtų pirmoji prezidentė moteris, yra laikomi gana realiais kandidatais.
„Susiskaldęs“
M. Draghi jau 11 mėnesių vadovauja nepaprastai vieningai vyriausybei ir ekonomikos atsigavimui po pandemijos sukeltos skaudžios recesijos.
Daugelis nori, kad jis liktų prižiūrėti didelių mokesčių ir teisingumo sistemų bei viešojo administravimo reformų, kurių reikia mainais į beveik 200 mlrd. eurų išmokas pagal ES ekonomikos gaivinimo schemą.
Tačiau partijoms jau pradėjus 2023 metų visuotinių rinkimų kampaniją, daugelis apžvalgininkų mano, kad premjerui bus vis sunkiau siekti savo tikslų.
Buvęs Senato pirmininkas Renato Schifani sakė, kad „pirmą kartą mato parlamentą taip susiskaldžiusį“.
Yra tokių, kurie neatmeta galimybės, kad politikavimo išvargintas M. Draghi gali atsistatydinti iš premjero posto.
„Jei partijos bando paveikti situaciją ir išrinkti kitą prezidentą, remiamos tik vienos dabartinės nacionalinės vienybės vyriausybės pusės, jos rizikuoja, kad M. Draghi gali atsistatydinti ir bus rengiami pirmalaikiai rinkimai“, – sakė buvęs Italijos Iždo departamento vyriausiasis ekonomistas Lorenzo Codogno.
Prezidentą renkančią Rinkėjų kolegiją sudaro daugiau nei 1 000 senatorių, parlamentarų ir regionų atstovų.
