Organizacijos „Free Russia Foundation“ vadovo Antono Michalčiuko duomenimis, vykti iš šalies rusus pastūmėjo baudžiamieji persekiojimai ir politinis spaudimas.
A.Michalčiukas pabrėžė, kad jo įvardytas skaičius apima tik pačius „politinius emigrantus“, neskaitant jų šeimos narių.
„Free Russia Foundation“ talkina politiniams pabėgėliams įsikuriant tokiose šalyse kaip Gruzija, Lietuva ir Ukraina – padeda spręsti būsto, dokumentų ir darbo klausimus.
Anot A.Michalčiuko, „naujieji politiniai emigrantai“ pamėgo ir kitas Rytų Europos valstybes, taip pat nemažai išvyksta į Prancūziją bei JAV.
Politiniai pabėgėliai
Dabartinė politinės emigracijos banga prasidėjo 2021-ųjų pavasarį, kai Rusijos teisėtvarkos pareigūnai ėmėsi represijų prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną palaikiusių praėjusios žiemos mitingų dalyvius.
Tuomet skirtinguose Rusijos regionuose administracinėn atsakomybėn buvo patraukta šimtai asmenų, kuriuos pareigūnai atpažino iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų.
Tačiau kai kurie aktyvistai buvo apkaltinti ne dalyvavimu nesankcionuotose demonstracijose ir mitinguose, o baudžiamosiose bylose dėl masinių riaušių organizavimo, kelių blokavimo ir koronaviruso apribojimų pažeidimo.
Politikos analitikai teigia, kad šalies valdžia gal ir nesitikėjo tokio efekto, tik norėjo „priveržti varžtus“, bet „nuplėšė sriegį“.
Vis dėlto dabar, A.Michalčiuko teigimu, nepageidaujamų žmonių „išstūmimas“ iš šalies tęsiasi, o organizacija „Free Russia Foundation“ nesitiki, kad politinių pabėgėlių srautas sumažės, kol šalyje nepasikeis politinis klimatas.
Mokslininkų mažėja
Tuo pat metu Rusija netenka darbingų gyventojų ir dėl kitų priežasčių.
Rusijos mokslų akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius Nikolajus Dolguškinas praėjusį pavasarį teigė, kad vien per pastaruosius trejus metus mokslininkų skaičius šalyje sumažėjo 30 tūkst. ir dėl to Rusija negali įgyvendinti nacionalinio projekto „Mokslas“, kuris kėlė uždavinį padidinti kvalifikuotų specialistų skaičių, tikslų.
„Dabar Rusija – vienintelė iš išsivysčiusių šalių, kurioje mokslininkų skaičius mažėja jau kelis dešimtmečius iš eilės, – pridūrė N.Dolguškinas. – 1990-aisiais užėmėme pirmąją vietą pasaulyje pagal mokslo darbuotojų skaičių, tačiau nuo to laiko jų sumažėjo nuo 992 tūkst. iki 348 tūkst., tai yra 65 proc.
Prieš trejus metus Rusija pagal mokslo tyrėjų skaičių buvo ketvirta pasaulyje, o šiandien jau atsidūrusi šeštojoje vietoje.
Slegia problemos
Be to, tarptautinės konsultavimo agentūros „Knight Frank“ duomenimis, Rusija yra tarp pirmaujančių valstybių pagal paliekančių savo tėvynę milijonierių ir milijardierių skaičių.
Tai patvirtina gerovės tyrimo agentūra „New World Wealth“, reiškinį vadindama „blogu ženklu“. Turtingiausi žmonės dažnai pirmieji išvyksta iš šalies, skirtingai nei vidurinės klasės atstovai, nes turi tam galimybių.
Būtent milijonierių emigracija rodo, kad valstybėje yra galybė įvairių problemų – ekonominių, socialinių ir politinių.
Pastarųjų 10 metų statistika rodo, kad žmonės ir toliau galingu srautu palieka Rusiją: šalis jau pasiekė trečią vietą pasaulyje pagal išvykusiųjų skaičių – už tėvynės ribų gyvena 10,8 mln. rusų emigrantų. Tai sudaro per 7 proc. visos Rusijos populiacijos.
Vien užpernai į užsienį patraukė beveik 440 tūkst. žmonių: 378 500 – į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis ir 61 400 – į kitas valstybes.
Emigrantų skaičius, palyginti su 2012 m., išaugo 3,5 karto.
Per metus – milijonu mažiau
Rusijos gyventojų skaičius 2021-aisiais sumažėjo daugiau nei milijonu – iki 146 mln. Tai nematytas nuosmukis nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo laikų.
Demografinę krizę lemia mažas gimstamumas (vienai moteriai tenka apie 1,5 gimimo, o populiacijai atsinaujinti reikia 2,1 gimimo) ir trumpa gyvenimo trukmė, būdinga Rusijai pastaruosius 30 metų.
Valstybinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, šias bėdas dar paaštrino pandemija: nuo tada, kai šalyje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis, nuo COVID-19 mirė daugiau nei 660 tūkst. žmonių.
