Devintą Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į provakarietišką Ukrainą dieną užsienio reikalų ministrai surengė skubius pasitarimus NATO ir Europos Sąjungos būstinėse Briuselyje.
Dėl šios pasaulinę tvarką suardžiusios invazijos Ukrainos vadovybė desperatiškai prašo Vakarų padėti sustabdyti jų šalį bombarduojančius rusų lėktuvus, Maskvos kariškiams apsupus svarbius ukrainiečių miestus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į Aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.
Vėliau jis parašė tviteryje: „Mano žinutė: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar.“
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas nesikiš į šį konfliktą, baimindamasis tiesioginio susidūrimo su Maskva, galinčio virsti branduoliniu karu.
„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.
„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.
Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos lyderių raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.
J. Stoltenbergas perspėjo, kad „ateinančios dienos gali būti dar blogesnės, su daugiau mirčių, daugiau kančių ir daugiau naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos atsigabena sunkesnę ginkluotę ir tęsia išpuolius visoje šalyje“.
NATO narės skubiai išsiuntė tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti.
„Ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Pagrindinė mūsų užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Mes nesame šio konflikto dalis ir esame atsakingi už tai, kad jis neprasidėtų ir neišplistų už Ukrainos ribų“, – pridūrė jis.
Kijevas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, sąjungininkai galėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.
Europos šalys iki šiol teigė, kad lėktuvų nepristatys, o didžioji dalis tiekiamų ginklų yra lengvoji ginkluotė ir prieštankinės bei priešlėktuvinės raketos.
Daugiau sankcijų?
NATO atmetus raginimus dėl neskraidymo zonos, Vakarai svarsto naujas sankcijas. Jos papildytų ir taip beprecedentes priemones Rusijai, smarkiai veikiančias jos ekonomiką.
Rusijos pajėgoms apšaudžius vieną iš Ukrainos atominių elektrinių, Kijevas pareikalavo daugiau sankcijų.
„Drauge susiduriame su prezidento Putino pasirinktu karu, neišprovokuotu, nepateisinamu karu, turinčiu šiurpių, šiurpių pasekmių, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. – Esame pasiryžę daryti visa, ką galime, kad jį sustabdytume.“
Kai kurios ES narės nori, kad blokas sugriežtintų savo sankcijas atribodamas daugiau bankų nuo pasaulinės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir pradėdamas taikytis į Rusijai labai svarbų naftos ir dujų eksportą.
Tačiau svarbios ekonominės galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios atsisakyti tiekėjo, tiekiančio 40 proc. blokui reikalingų gamtinių dujų ir 10 proc. naftos.
Vis dėlto „svarstomos visos galimybės“, sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Šiandien matome vėl mūsų teritorijoje kylančio karo bjaurų veidą... Rusai bombarduoja ir apšaudo viską“, – sakė jis.
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad ES jau rengia naują sankcijų paketą Maskvai ir kad dėl jo gali būti susitarta netrukus.
„Naujo sankcijų paketo šiandien nepasirašome, bet jis aiškiai juda, – sakė jis. – Įtariu, kad pirmosiomis kitos savaitės dienomis būsime susitarę.“
