Rusijoje minios žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš karą Ukrainoje: sulaikyta daugiau nei 4,6 tūkst.

Įvairiuose Rusijos miestuose per protestus prieš Maskvos invaziją Ukrainoje sekmadienį, 11-ąją karo dieną, buvo sulaikyta daugiau kaip 4,6 tūkst. žmonių, pranešė stebėtojai.

 Protestas Rusijoje.<br> SIPA Press/Scanpix nuotr.
 Protestas Rusijoje.<br> SIPA Press/Scanpix nuotr.
Protestas Rusijoje.<br>„Twitter“ nuotr.
Protestas Rusijoje.<br>„Twitter“ nuotr.
 Protestas Rusijoje.<br>„Twitter“ nuotr.
 Protestas Rusijoje.<br>„Twitter“ nuotr.
 Protestas Rusijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Protestas Rusijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Mitingas Kazachstane.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Mitingas Kazachstane.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Protestas prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje. Sietlas, JAV.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Protestas prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje. Sietlas, JAV.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Santjage vykęs protestas prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Santjage vykęs protestas prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Paryžiuje vykęs protestas prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Paryžiuje vykęs protestas prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 6, 2022, 7:00 AM, atnaujinta Mar 6, 2022, 11:27 PM

Rusijos naujienų agentūros savo ruožtu citavo policijos atstovę, sakiusią, kad Maskvoje apie 2 500 žmonių dalyvavo „nesankcionuotame proteste“, iš jų buvo sulaikyti 1 700, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste per mažesnį mitingą, sutraukusį apie 1 500 dalyvių, buvo sulaikyta 750 žmonių. 

Protestus stebinti nepriklausoma grupė „OVD-Info“ paskelbė, kad 65 Rusijos mestuose sulaikyti 4 644 žmonės. Grupės teigimu, policija prieš protestuotojus naudojo elektros šoko prietaisus.

„OVD-Info“ per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė liudininkų darytų nuotraukų ir vaizdo įrašų, rodančių, kad policininkai mušė protestuotojus lazdomis ir kad kai kurie demonstrantai buvo sužeisti.

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas Maskvos Maniežo aikštėje, kai laikė plakatą.

Svetlana Ganuškina, kita teisių gynėja veteranė, buvo sulaikyta Maskvoje per savo 80-ąjį gimtadienį.

Maskvoje į avariją patekus vienam policijos mikroautobusui, vežusiam sulaikytųjų grupę į nuovadą, buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant šešis visuomenės narius, pranešė miesto policija.

Antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste daugybė riaušių policijos pareigūnų patruliavo prie centre esančio pastato „Gostinyj dvor“ kur paprastai renkasi protestuotojai.

Protestai Maskvoje ir Sankt Peterburge vyko po demonstracijų labiau į rytus esančiuose Rusijos miestuose, kur buvo sulaikyta šimtai žmonių. Tarp šių miestų yra Novosibirskas Sibire ir Jekaterinburgas Urale.

Rusijos policija penktadienį įspėjo, kad visi bandymai sekmadienį surengti demonstracijas prieš karą, Maskvos vadinamą „specialia karine operacija“, bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.

Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, Rusijoje jau sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. demonstrantų.

Nepaisant to, kad demonstracijos malšinamos, o protestuotojams gresia kalėjimo bausmės, nuo to laiko protestai Rusijoje vyksta kasdien.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas anksčiau šią savaitę paragino rusus rengti kasdienes demonstracijas, sakydamas, kad Rusija neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“.

V. Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenę.

Policija Kemerovo regione Urale skyrė vienam vyrui 60 tūkst. rublių baudą už raginimą žmonėms protestuoti prieš „specialią operaciją Ukrainai demilitarizuoti“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Pranešime nurodoma, jog tai pirmas žinomas kartas, kai buvo pasinaudota naujuoju įstatymu.

Protestai – ne tik Europoje

Daugelyje Europos miestų dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo demonstracijose reikšdami palaikymą Ukrainai ir reikalaudami Rusijos nutraukti invaziją.

Žmonės visame pasaulyje buvo išgąsdinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtos atakos, kuri prasidėjo vasario 24 dieną ir, intensyvėjant bombardavimui, atrodo, žengia į naują etapą.

Apie 41,6 tūkst. žmonių dalyvavo įvairiuose Prancūzijos miestuose surengtuose 119-oje protestų, rodo šalies Vidaus reikalų ministerijos vertinimai. Pačiame Paryžiuje į gatves apie 16 tūkst. žmonių.

„Nepaisant kančių, esame pasiruošę laimėti, esame dėl to tikri“, – Paryžiuje vykusiame proteste sakė Natalija, Prancūzijoje gyvenanti ukrainietė, apsigobusi mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava.

Ji atsisakė atskleisti savo pilną vardą, rūpindamasi Ukrainoje esančio jos sūnaus saugumu.

„Didžiuojamės jų drąsa, jų ryžtu“, – pridūrė ji.

„Būsime čia kiekvieną savaitgalį, Paryžiuje ar bet kur kitur, kol V. Putinas išeis, atitrauks savo tankus“, – sakė Aline Le Bail-Kremer, aktyvistų grupės „Stand With Ukraine“ („Palaikykime Ukrainą“) narė, viena iš protesto organizatorių.

Vienas didžiausių mitingų, surengtų dešimtą invazijos dieną, vyko Ciuriche. Anot organizatorių, šiame mieste apie 40 tūkst. žmonių susirinko reikalauti, kad Rusija atitrauktų pajėgas iš Ukrainos, pranešė šveicarų naujienų agentūra ATS.

Protestuotojai didžiausiame Šveicarijos mieste ragino „taikos dabar“, kiti nešė plakatus su užrašais „Sustabdykite karą“ ir „Taikos“.

Šimtai žmonių taip pat išėjo Londone, įskaitant ir ukrainiečius, kurių šeimos buvo priverstos bėgti nuo Rusijos bombardavimų.

„Mums reikia laikytis, primenant kiekvienam, kad reikia būti vieningiems palaikant mūsų šalį“, – Londono centrinėje Trafalgaro aikštėje vykusiame proteste sakė 36-erių metų Olena Marcyniuk, dalyvavusi kartu su savo 14 mėnesių ir devynmečiu vaikais.

„Gal kažkaip (mes galime) paaiškinti Rusijai, kad pasaulis yra Ukrainos pusėje ir, kad jai reikia pradėti veikti, kad būtų sustabdytas karas“, – sakė moteris.

Daugelis jos šeimos narių pabėgo, bet dėdė liko Kyjive „kovoti už miestą“, teigė ji.

„Ne Putinui, ne NATO“

Romos centre įvairios organizacijos dalyvavo didžiulėje „taikos procesijoje“, protestuodamos ne tik prieš V. Putiną, bet ir prieš NATO.

„Bazėms ne! Kareiviams ne! Italiją iš NATO!“, – skandavo pacifistai nešdami prieš save didelę vaivorykštės spalvų vėliavą.

„Tai tikriausiai viena pirmųjų tikrų demonstracijų už taiką“, – AFP sakė italų karikatūristas, aktorius ir rašytojas Vauro Senesi.

„Čia niekas netiki, jog sukursime taiką ginklais, kad sukursime ją siųsdami ginklus vienai iš šalių (Ukrainai)“.

Daugiau nei tūkstantis žmonių taip pat dalyvavo Kroatijos sostinėje vykusioje demonstracijoje, nešdami plakatus su užrašais: „Stabdykite karą, apsaugokite Europą“, „Šlovė Ukrainai“.

Balkanų regione invazija atgaivino tamsius prisiminimus apie kruviną buvusios Jugoslavijos suirimą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kuomet per virtinę konfliktų žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių su geltonos ir mėlynos spalvų simbolika taip pat pasirodė visoje Europoje, įskaitant Rusiją, Vokietiją, Ispaniją, Suomiją, Čekiją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas