Ukrainoje jau daugiau kaip tris savaites vykstant įnirtingoms kovoms tarp ukrainiečių kariuomenės ir įsiveržusių rusų pajėgų, abi šalys derasi, bet per visus jau įvykusius šių derybų ratus pažangos buvo mažai, be to, nė vienas jų nevyko prezidentų lygiu. Abi šalys dėl nesėkmingų derybų kaltina viena kitą.
„Laikas susitikti, kalbėtis, laikas atstatyti teritorinį vientisumą ir teisingumą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Antraip Rusijos nuostoliai bus tokie, kad neatsigaus kelios kartos“, – sakė jis.
Rusijos puolimas didele dalimi tebėra įstrigęs, rusų kariai yra už maždaug 30 km į rytus nuo sostinės Kijevo ir susiduria su įnirtingu pasipriešinimu, sakė vienas JAV gynybos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos daugiau nepasistūmėjo Ukrainos šiaurės rytuose esančiame apsuptame Charkive ir kad ukrainiečiai taip pat gina šiaurinį Černihivo miestą.
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija sakė, kad Rusijai sunku aprūpinti savo priešakines pajėgas „net tokiais pagrindiniais dalykais kaip maistas ir degalai“, nes ukrainiečiai atakuoja jų tiekimo linijas.
Rusai Mariupolyje
Tačiau Rusijos Gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad jos armija ir Rytų Ukrainos separatistai pasiekė proveržį daug dienų rusų apšaudomame Mariupolyje ir dabar yra miesto centre.
Separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) pajėgos, „remiamos Rusijos ginkluotųjų pajėgų, veržia apsuptį ir kovoja... miesto centre“, sakoma ministerijos pareiškime.
Mariupolio meras britų transliuotojui BBC patvirtino, kad susišaudymai pasiekė miesto širdį.
Penktadienį gelbėtojai Mariupolyje vis dar ieškojo šimtų žmonių, įstrigusių po subombarduoto teatro griuvėsiais.
Per Rusijos trečiadienio smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba.
Pasak merijos, „iki tūkstančio žmonių“ – daugiausia moterų ir vaikų – glaudėsi slėptuvėje po teatru, kai įvykdyta ataka.
V. Zelenskis nurodė, kad pavyko išgelbėti 130 žmonių ir kad kai kurie jų „sunkiai sužeisti“. Jis pridūrė, kad iš Mariupolio evakuoti 9 tūkst. žmonių.
V. Putino sausumos puolimui susidūrus su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, Maskva vis dažniau rengia aviacijos smūgius ir apšaudymus iš didelio atstumo nesirinkdama taikinių.
„Sunki diena“
Ukrainos pietuose esančio Mykolajivo metas Oleksandras Senkevičius feisbuke pranešė, kad okupuoti keli regiono kaimai ir kad miestas intensyviai apšaudomas. Pasak jo, „diena buvo sunki“.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė didelį antskrydį Mykolajive ir kad žuvo mažiausiai 40 ukrainiečių karių, buvusių savo brigados štabe.
Anksčiau Rusijos raketos smogė aviacijos remonto įmonei netoli Lvivo oro uosto Ukrainos vakaruose netoli sienos su NATO nare Lenkija. Anksčiau šis regionas beveik išvengė Rusijos kariuomenės smūgių.
Kijeve vienas žmogus žuvo rusų raketai pataikius į daugiabutį miesto šiaurės vakaruose, pranešė pareigūnai. Pasak jų, taip pat smogta mokyklai ir žaidimų aikštelei.
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, nurodo Jungtinės Tautos.
V. Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos teikimą „karštiesiems taškams“. Pasak prezidento, „jie turi griežtus nurodymus daryti visa, kad humanitarinė katastrofa Ukrainos miestuose taptų priežastimi ukrainiečiams dirbti su okupantais“.
„Tai – karo nusikaltimas“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu karo nusikaltimais apkaltino Kijevą ir sakė, jog Maskva daro „visa, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių aukų.
Dar labiau izoliuota
Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai jos kare prieš kaimyninę Ukrainą „pasekmės“.
Šie komentarai nuskambėjo per beveik dvi valandas trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį telefonu.
JAV nuogąstauja, kad Kinija gali nuspręsti suteikti Maskvai finansinę ar karinę paramą, paversdama ir taip itin įtemptą transatlantinę priešpriešą pasauline konfrontacija.
Kinijos valstybinė televizija CCTV pranešė, jog Xi Jinpingas J. Bidenui pasakė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“ ir kad „valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją“.
Tačiau tiesioginės kritikos Kremliui nebuvo, o Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojami Xi Jinpingo žodžiai, kad „visos pusės“ turi remti Rusijos ir Ukrainos „dialogą“.
Vis dėlto Maskvos diplomatinė izoliacija padidėjo, Baltijos šalims paskelbus apie 10 išvaromų Rusijos diplomatų. Prieš tai panašų žingsnį žengė Bulgarija.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir kitos pasaulinės institucijos penktadienį įspėjo, kad „žmogiškoji katastrofa“ Ukrainoje gali smarkiai paveikti pasaulio ekonomiką.
„Visa pasaulinė ekonomika pajus šios krizės padarinius – lėtesnį augimą, prekybos sutrikimus, didesnę infliaciją“, – sakoma jų pareiškime.
Ukraina yra itin svarbi grūdų eksportuotoja.
Italija penktadienį paskelbė, kad dėl išaugusių kainų apmokestins energijos firmų papildomą pelną, o Belgija dėl tos pačios priežasties dešimtmečiui atidėjo planą, pagal kurį turėjo iki 2025 metų atsisakyti atominės energijos.
Nepaisydamas pranešimų apie karines nesėkmes ir tarptautinio pasmerkimo, V. Putinas penktadienį surengė didelį triumfališką mitingą viename Maskvos futbolo stadionų su daugybe Rusijos vėliavų, prokremliškų popmuzikos žvaigždžių ir skanduote „Rusija! Rusija! Rusija!“.
Mitingas surengtas Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos aštuntosioms metinėms paminėti. Jame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių; daug jų buvo užsirišę raiščius su raide „Z“ – šis ženklas yra ant rusų tankų, dalyvaujančių invazijoje Ukrainoje.
V. Putinas pareiškė, jog Rusijos kariuomenė Ukrainoje yra tam, kad „išvaduotų šiuos žmones nuo kančių ir genocido“.
Derybos įstrigo
Daugeliui ukrainiečių toks invazijos pateisinimas, kai rusai bombarduoja jų miestus, o taikos derybos yra įstrigusios, atrodo parodija.
Tačiau V. Putinas penktadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apkaltino Ukrainos pareigūnus, kad jie „vilkina derybas, pateikdamas vis daugiau nerealistiškų pasiūlymų“.
„Vis dėlto rusai yra pasirengę toliau ieškoti sprendimų pagal gerai žinomus savo principinius metodus“, – sakoma po pokalbio paskelbtame Kremliaus pranešime.
Rusija nori, kad Ukraina nusiginkluotų ir išsižadėtų visų Vakarų aljansų. Kyjivas sako, kad tokie žingsniai paverstų Ukrainą Maskvos vasale.
Vyriausiasis Rusijos derybininkas penktadienį pareiškė, kad Maskvos derybose su Kyjivu abi pusės „maksimaliai suartino savo pozicijas“ dėl pasiūlymo Ukrainai tapti neutralia valstybe.
Tačiau derybose dalyvaujantis V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad jo šalies pozicija nepasikeitė.
„Visais pareiškimais, be kita ko, siekiama išprovokuoti įtampą žiniasklaidoje“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
