Sovietų Sąjungos laikais tokie bunkeriai buvo tinkami naudoti iki kelių mėnesių, tačiau, atsižvelgiant į technologijų pažangą, dabar pranešama apie žymiai ilgesnį laiko tarpą, kurį tokios slėptuvės suteiktų Kremliaus lyderiams branduolinės katastrofos atveju.
Agresorės Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vargu ar paspaus „branduolinį mygtuką“, tačiau jis supranta, kad jo vykdomas karas Ukrainoje gali tapti pasaulinio konflikto su NATO detonatoriumi.
Tokią prielaidą išskirtiniame interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ išsakė 2005-2010 m. Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareigas ėjęs kariuomenės generolas Nikolajus Malomužas.
Rusijos Federacijos vyriausybiniai lėktuvai ketvirtadienį, kovo 17 d., atliko eilę skrydžių į šalies rytus, o atvykimo punktuose buvo vos kelias minutes. Apie tai kokios užduotys galėjo būti atliekamos N.Malomužas sakė:
„Rusijos rytuose Sovietų Sąjungos laikais buvo ypač svarbių objektų, kuriuos reikėjo saugoti per karines operacijas, pavyzdžiui, branduolinių slėptuvių. Tad Rusija nuolat stengiasi apsidrausti, ji ruošiasi įvairiems scenarijams, įskaitant pasaulinį karą.
Jie atlieka išsamų tokių objektų auditą, išbando paslėptas požemines valdžios ir kariuomenės sistemas. Jei tokie skrydžiai iš tiesų buvo, vadinasi, šie objektai ruošiami praktiniam naudojimui.
Todėl atskiri vadovai perkeliami stebėti pasirengimą ir bandymus. Ir, žinoma, archyvų perkėlimui, nes ten yra ypač svarbių dokumentų ir elektroninių priemonių, kurių negalima platinti“, – kalbėjo buvęs Ukrainos žvalgybos vadovas.
Paprašytas patikslinti apie kokius objektus kalba, N.Malomužas paaiškino:
„Branduolinio karo atveju Rusijoje yra įrengti požeminiai valdymo centrai, skirti ir šalies vadovybei, ir kariuomenei. Tai uždari požeminiai bunkeriai, kelių dešimčių metrų gylio, visas požeminis miestas. Juose yra kariniai ir civiliniai valdymo centrai, nes jos [slėptuvės] skirtos ne tik kariuomenei, bet ir vyriausybei.
Ten yra visos ryšių sistemos, įskaitant požeminį ryšį su kitais regionais, autonominis energijos tiekimas, nepriklausomas nuo išorinių šaltinių, autonominis gyvybės palaikymo modelis, įskaitant oro valymą. Tai reiškia, kad branduolinio, cheminio ar bakteriologinio karo atveju jie yra visiškai uždari ir veikia autonomiškai.“
Generolas N.Malomužas pridūrė, kad tokio tipo bunkeryje Kremliaus vadovybė galėtų išgyventi net iki metų.
„Sovietų Sąjungos laikais tokiame bunkeryje buvo galima gyventi du ar tris mėnesius. Tačiau dabar yra modernesnių priemonių, todėl, manau, ten galima gyventi iki metų“, – sakė jis.
