Ukraina jau įspėjo visą pasaulį, kad Rusija nori badu priversti Mariupolio gynėjus pasiduoti bei miestą bombarduoja dieną naktį.
Iš Mariupolio bėgantys žmonės su dideliu išgąsčiu akyse pasakoja, ką teko patirti. Kaip rašo „Associated Press“, iš Mariupolio ištrūkę gyventojai išgyveno „vieną brutaliausių apgulčių modernioje istorijoje“.
Dabar jie bėga į sąlyginai saugias vietoves, kurias bet kada gali tekti vėl palikti.
Kai kurie iš Mariupolio gyventojai turėjo bėgti taip ir nespėję nieko pasiimti. Kai kurie sprendimą turėjo priimti taip staigiai, kad šaltame Azovo jūros mieste likę badaujantys artimieji net nežino, jog jų Mariupolyje jau nebėra.
„Miesto nebėra“, – „Associated Press“ sakė Marina Galla. Stovėdama sausakimšame traukinyje ji verkė ir laukė, kol traukinys pajudės į Vakaruose esantį Lvovą.
Mamos ašaras šluosto sūnus
Marinos palengvėjimą, kad pavyko ištrūkti iš vietos, kur grėsė mirtis, aplink gatvėse gulėjo žuvusiųjų kūnai, o norint atsigerti teko tirpdyti sniegą, greitai užgožė liūdesys.
Ji greitai prisiminė savo šeimos narius, kurie liko ten.
„Nieko apie juos nežinau. Mano mama, senelė, senelis ir tėvas. Jie net nežino, kad aš išvykau“, – kalbėjo M.Galla.
Matydamas mamos ašaras ją pabučiavo jos 13-metis sūnus.
Mariupolio miesto valdžia pranešė, kad per praėjusią savaitę miestą paliko apie 10 procentų visos populiacijos – visi jie rizikavo savo gyvybėmis, kai važiavo konvojais.
Mariupolyje prieš karą gyveno apie 430 tūkstančių žmonių.
M.Gallos atsiminimai dar pernelyg švieži. Ji savaitėmis kartu su sūnumi gyveno Mariupolio kultūros rūmų rūsyje, kur slėpėsi nuo nuolatinių rusų raketų atakų.
„Neturėjome vandens, šviesos, dujų“, – sakė ji.
Žmonės maistą ruošdavo išėję į lauką ir uždegdami laužus. Tai darydavo net tada, kai miestas būdavo apšaudomas.
Kai ji bėgo iš Mariupolio, melsdama pasiekti į saugią vietą važiuojančius traukinius, patikros punktuose Rusijos kariai pateikė kraują stingdantį pasiūlymą: būtų geriau vykti į Rusijos okupuotą miestą Melitopolį arba aneksuotą Krymą. Tokius rusų pasiūlymus Mariupolio žmonės laiko siaubingais.
Ypač po to, kai trečiadienį Rusija numetė bombą ant Mariupolio teatro, kur slėptuvėje slėpėsi vaikai ir kiti gyventojai. Arba po sekmadienį nuskambėjusios žinios, kad šimtus žmonių priglaudusi meno mokykla irgi buvo subombarduota. Mariupolio siaubą atpažinti gali ir kitų miestų žmonės Sekmadienį traukinyje išgyvenusieji civiliai dalinosi savo istorijomis.
Netgi kitų miestų gyventojai, kurių namus irgi sunaikino ar okupavo Rusija, Mariupolio siaubus išskyrė iš visų.
Melitopolio gyventoja Jelena Sovčiuk traukinio kupė dalinosi su šeima iš Mariupolio. Ji nupirko jiems maisto. Jie neturėjo nieko – tik mažytį krepšį.
„Visi iš ten atėję – giliai šokiruoti“, – sakė Jelena.
Ji prisiminė, kad matė iš apsupto miesto važiuojančius konvojus.
„Yra būdas atpažinti automobilį iš Mariupolio – languose nėra stiklų“, – sakė ji.
J.Sovčiuk pasakojo, kad nepaisant tokio žiauraus elgesio Rusijos kariai vis tiek skatina ukrainiečius vykti į Rusiją ir tikina, kad jiems taip bus saugiau.
Mariupolio miesto taryba savaitgalį paskelbė, kad Rusija kelis tūkstančius gyventojų per prievartą išvežė į savo teritoriją. Pabrėžiama, kad jų likimas – nežinomas.
