Tai paskutinės pratybos Filipinų prezidento pareigas einant kadenciją baigiančiam Rodrigo Duterte, anksčiau grasinusiam atšaukti manevrus ir nutraukti svarbų karinį paktą su senomis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis.
Anksčiau buvę šalti Manilos ir Pekino santykiai pastebimai pagerėjo 2016 metais Filipinų prezidentu tapus R. Duterte.
Beveik 9 tūkst. filipiniečių ir amerikiečių karių dalyvaus 12 dienų Filipinų pagrindinėje Lusono saloje vyksiančiose pratybose. Šie dideli manevrai vykdavo kasmet, tačiau prasidėjus COVID-19 pandemijai pirmaisiais metais buvo atšaukti, o pernai buvo gerokai mažesnio masto.
Filipinų kariuomenės vadas generolas Andresas Centino per atidarymo ceremoniją Maniloje sakė, kad didžiausios istorijoje „Balikatan“ pratybos atspinti „gilėjantį abiejų šalių aljansą“.
JAV generolas majoras Jay Bargeronas savo ruožtu sakė, kad „draugystė ir pasitikėjimas“ tarp abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų leis joms „drauge pasiekti laimėjimų visose karinių operacijų srityse“.
Manevrai apims jūrų saugumą, jūrų desanto operaciją, kovinio šaudymo pratybas, kovą su terorizmu, humanitarinę pagalbą ir pagalbą nelaimių atveju.
Pastaraisiais metais per Filipinų ir JAV pratybas daugiausiai dėmesio buvo skiriama potencialiam konfliktui Pietų Kinijos jūroje.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą. Per šį strategiškai svarbų vandens kelią kasmet plukdoma trilijonų eurų vertės krovinių, be to, manoma, kad ten esama vertingų naftos ir dujų telkinių.
2016 metais prezidentu išrinktas R. Duterte ėmėsi žingsnių suartėti su Kinija, tačiau sulaukė neigiamos reakcijos iš visuomenės ir kariuomenės, kurią neramina Pekino teritorinės ambicijos.
Pekinas nepripažįsta Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo 2016 metais priimto sprendimo, kad jo istorinės pretenzijos yra nepagrįstos.
Šalis ėmėsi statyti dirbtines salas ant rifų ginčijamose akvatorijose ir dislokavo ten ginklų.
Įtampa auga
Abejonių dėl karinių pratybų ateities kilo R. Duterte 2020 metų vasarį pareiškus, kad jis planuoja panaikinti susitarimą dėl vizituojančių pajėgų, kuris suteikia teisinę bazę Jungtinėms Valstijoms rengti bendras karines pratybas ir operacijas Filipinuose.
Tačiau jis atsisakė šio savo sprendimo praėjusią liepą, kai daugiau kaip 200 Kinijos laivų buvo pastebėti prie Sekminių rifo, esančio ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje maždaug už 320 km į vakarus nuo Filipinų Palavano salos, ir įtampa vėl išaugo.
Bendrų pratybų išvakarėse Filipinų pakrančių apsaugos tarnyba apkaltino savo Kinijos kolegas, kad vienas jų laivas praplaukė vos kelių metrų atstumu nuo filipiniečių patrulinio laivo ginčijamoje Skarboro seklumoje, dėl kurios nesutaria abi šalys.
Prieš kelias savaites Manila papriekaištavo Pekino ambasadoriui dėl Kinijos karinio jūrų laivyno laivo, „užtrukusio“ Filipinų archipelago vandenyse.
Kinijos ambasada Maniloje kol kas neatsakė į žiniasklaidos prašymus pakomentuoti šias karines pratybas.
Tačiau reaguodama į incidentą Skarboro seklumoje Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paragino Filipinų laivus „nuoširdžiai gerbti Kinijos suverenitetą“ šiame rajone.
Pratybos organizuojamos Rusijai vykdant invaziją Ukrainoje. JAV ir jų sąjungininkės teikia Kyjivui pagalbą gynybine ginkluote ir taiko griežtas ekonomines sankcijas Maskvai.
R. Duterte, kurio šešerių metų kadencija baigiasi birželį, išreiškė susirūpinimą, kad Filipinai taip pat yra „įsitraukę“ į šį karą dėl savo saugumo aljanso susitarimų su JAV.
Aljansas apima savitarpio gynybos susitarimą ir leidimą JAV kariuomenei saugoti gynybinę įrangą ir atsargas keliose Filipinų bazėse.
