J. Widodo sekmadienį paneigė, kad jo administracija bando atidėti rinkimus, nors šiai idėjai pritaria aukšto rango politikos pareigūnai, įsikaitant vieną artimą prezidento sąjungininką. Prezidentas nurodė ministrų kabinetui oficialiai paaiškinti, kad rinkimai numatyti 2024 metų vasario 14 dieną.
„Tai turi būti paaiškinta, kad tarp žmonių nesklistų gandai, esą vyriausybė bando atidėti rinkimus, ar spėlionės dėl prezidento kadencijos pratęsimo ar jo trečios kadencijos“, – J. Widodo sakė per ministrų kabineto posėdį dėl pasirengimo rinkimams.
Sostinėje Džakartoje pareigūnai blokavo gatves, vedančias į griežtai saugomus prezidento rūmus ir parlamento pastatą, kur protestuotojai ketino eiti reikalauti, jog įstatymų leidėjai neatidėliotų rinkimų ir nekeistų konstitucijos vien tam, kad J. Widodo galėtų kelti kandidatūrą 2024 metų rinkimuose.
„Reikalaujame, kad įstatymų leidėjai neišduotų šalies konstitucijos ją taisydami, – sakė vienas protestų koordinatorių Kaharuddinas. – Norime, kad jie įsiklausytų į žmonių troškimus.“
Indonezijos Konstitucijos pirmoji pataisa apribojo to paties asmens prezidentavimo galimybę iki dviejų kadencijų. Pataisa buvo priimta 1999 metais, praėjus dvejiems metams po buvusį šalies diktatorių Suharto nuvertusių prodemokratiškų protestų.
Protestuotojai savo šūkiuose reikalavo saugoti šalies demokratijos pažangą, o taip pat nekelti kuro ir maisto kainų.
Panašūs protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Bandungą, Džogjakartą, Makasarą ir Pontianaką.
Protestai nėra susiję su jokia konkrečia partija ar grupe. Jiems vadovauja studentai, kurie istoriškai buvo politinių pokyčių Indonezijoje varomoji jėga. 1998 metų studentų demonstracijos paskatino įvykius, privertusius atsistatydinti ilgametį šalies prezidentą Suharto.
Įtakingi politiniai veikėjai, įskaitant investicijų ir ekonomikos ministrus Luhutą Binsarą Pandjaitaną ir Airlangga Hartarto, kuris taip pat yra valdančiosios koalicijos partijos „Golkar“ pirmininkas, siūlė rinkimus atidėti.
Suharto autoritarinis dažnai smurtinis režimas Indonezijoje truko daugiau nei tris dešimtmečius. Jo valdymo laikotarpiu vešėjo korupcija, žmogaus teisių pažeidimai, elitas grobstė valstybės turtą. Šio režimo žlugimas davė pradžią demokratijai, o apribojus to paties asmens prezidentavimą iki dviejų kadencijų buvo siekiama išvengti autoritarinės praeities pasikartojimo.
Praėjusį trečiadienį J. Widodo paragino ministrų kabinetą sutelkti dėmesį į augančios infliacijos problemą, o ne kurstyti nesutarimus dėl rinkimų.
„Niekas daugiau neturėtų kelti (prezidento) kadencijos pratęsimo ar rinkimų atidėjimo [klausimo]. Gana!“ – pareiškė J. Widodo.
Praėjusį birželį J. Widodo šalininkams pradėjus kalbėti apie galimą jo antrosios kadencijos partęsimą atidedant rinkimus arba pakeičiant konstituciją, prezidentas pareiškė, kad ketina laikytis pagrindinio įstatymo.
Prezidento šalininkai tvirtino, kad J. Widodo reikia daugiau laiko atgaivinti pandemijos metu smukusią ekonomiką ir užbaigti savo užsibrėžtus darbus, įskaitant 35 mlrd. JAV dolerių (32 mlrd. eurų) vertės sostinės perkėlimo į Borneo salą projektą.
Nepaisant prezidento oficialaus paneigimo, abejonių dėl jo ketinimų išliko.
„Žmonės vis dar skeptiškai vertina Jokowi neapsisprendimą dėl trečiosios kadencijos, – paminėdamas populiarų J. Widodo slapyvardį sakė Al Azharo Indonezijos universiteto politikos analitikas Ujangas Komarudinas. – Tariami planai gerokai nukrypo nuo konstitucijos ir būtų didelis smūgis Indonezijos demokratinei reformai.“
