Abu varžovai dalyvavo ne itin reikšminguose renginiuose po trumpos Velykų pertraukos prieš trečiadienio akistatą, kai centristas E. Macronas turės apginti savo pastarųjų penkerių metų nuopelnus prieš kovingąją kraštutinių dešiniųjų varžovę. Tai bus jų debatų 2017 m., kai tie patys du finalininkai susirėmė tame pačiame kampanijos etape, atkartojimas. Analitikai teigia, kad aną mačą lengvai laimėjo E. Macronas, pirmą kartą kandidatavęs į valstybinį postą.
M. Le Pen, į prezidento pareigas pretenduojanti trečią kartą, tvirtina, jog šįkart yra pasirengusi geriau. „Labai savimi pasitikiu ir manau, kad laimėsiu“, – sakė Nacionalinio susivienijimo kandidatė, pozuodama asmenukėms su geranoriškais rinkėjais saulės apšviestoje kaimo aikštėje Sent-Pjer-an-Ožo mieste Normandijoje, Vakarų Prancūzijoje. „Tikiuosi, kad šios diskusijos vyks ramiai (...) Tikiuosi, kad tai nebus tai, ką girdėjau praėjusią savaitę: virtinę įžeidimų, suklastotų naujienų ir ekscesų“, – sakė ji.
Nuomonės apklausos jau keletą savaičių rodo, kad E. Macronas turi pranašumą. Pirmadienį „Ipsos-Sopra Steria“ atlikta rinkėjų ketinimų apklausa suteikė jam 56 proc., o M. Le Pen – 44 proc. palaikymą. Tačiau atsižvelgiant į paklaidų ribas, E. Macronas žino, kad jam ne laikas atsipūsti. Praeityje apklausos nuvertino kraštutinių dešiniųjų kandidatų rezultatus, ypač 2002 m., kai M. Le Pen tėvas Jeanas Marie Le Penas pasiekė antrąjį prezidento rinkimų ratą ir jame varžėsi su Jacques'u Chiracu.
E. Macronas nusitaikė į M. Le Pen siūlymą surengti konstitucinius referendumus dėl griežtesnių imigracijos įstatymų; į jos planą dėl „nacionalinio prioriteto“ Prancūzijos piliečiams darbo ir socialinių išmokų srityje; ir jos paramą piliečių iniciatyvoms siūlyti ir balsuoti dėl teisės aktų. „Ji mano, kad jei bus išrinkta, bus aukščiau Konstitucijos, nes gali nuspręsti jos negerbti pakeitusi taisykles“, – pirmadienį transliuotame interviu radijui „France Culture“ sakė jis.
Tačiau, užuot sutelkusi dėmesį į imigraciją ir islamiškojo ekstremizmo grėsmę, M. Le Pen labiausiai pabrėžia savo planus kovoti su kylančiomis kainomis – tai svarbiausias jos strategijos parodyti rinkėjams nuosaikesnį veidą elementas. Jos komanda ypač stengėsi sumenkinti siūlomą draudimą viešose vietose dėvėti islamišką skarą, o ir pati M. Le Pen pripažino, jog tai „sudėtinga problema“, dėl kurios reikės parlamento debatų, bei tvirtino „nesanti užsispyrusi“.
M. Le Pen taip pat atsikirto į pranešimą, kad Europos Sąjungos kovos su korupcija institucija OLAF apkaltino ją ir vyresnius kolegas pasisavinus daugiau nei 600 tūkst. eurų ES lėšų tuo metu, kai jie buvo Europos parlamento deputatai. „Europos Sąjungos smūgiai žemiau juostos likus vos kelioms dienoms iki antrojo rato (...) aš viską apie juos žinau ir manau, kad prancūzai nėra kvaili“, – sakė ji ir pridūrė „visiškai neigianti šiuos kaltinimus, apie kuriuos nė nežinojo“.
Apklausos rodo, kad iki ketvirtadalio Prancūzijos rinkėjų sekmadienį gali iš viso nebalsuoti, be to, daug kas priklausys nuo milijonų kairiųjų Jeano Luco Melenchono, per pirmąjį ratą balandžio 10 d. užėmusio trečią vietą, šalininkų sprendimo. Apklausos, kurią sekmadienį atliko J. L. Melenchono partija, rezultatai rodo, kad tik trečdalis už jį balsavusiųjų pritars E. Macronui, raginančiam blokuoti kraštutinių dešiniųjų prezidentę M. Le Pen. Likusieji linkę įmesti tuščią ar sugadintą balsavimo biuletenį arba tiesiog likti namuose balsavimo dieną sekmadienį.
J. L. Melenchonas kategoriškai atsisakė raginti rinkėjus paremti E. Macroną, pasakęs tik tai, kad „nė vienas balsas“ neturi atitekti M. Le Pen.
