Bendrovės JSW vadovas Tomaszas Cudny žurnalistams sakė, kad situacijos analizė „privertė mus nutraukti gelbėjimo operaciją, kuria siekta evakuoti septynis vis dar įstrigusius kalnakasius“.
„Tai labai sunkus sprendimas“, – pridūrė jis.
Septyni žmonės dingę nuo trečiadienio, kai Pniuveko kasykloje įvyko du dujų sprogimai, per kuriuos žuvo penki žmonės, įskaitant gelbėtoją, ir buvo sužeista daugiau kaip 20 žmonių.
Trečiasis sprogimas įvyko vėlai ketvirtadienį, kai gelbėtojai bandė kasykloje įrengti naują ventiliacijos kanalą. Dešimt žmonių buvo sužeista.
Vėliau įvyko ir daugiau sprogimų.
„Būtų neatsakinga siųsti gelbėtojus į tokią pavojingą vietovę“, – sakė T. Cudny.
Pasak gelbėjimo tarnybos vadovo Piotro Buchwaldo, pirmiausia reikia stabilizuoti ventiliaciją ir tik tada izoliuoti teritoriją nuo likusios kasyklos dalies, o šis procesas gali užtrukti „kelis mėnesius“.
JSW teigė, kad pirmasis sprogimas įvyko trečiadienį netrukus po vidurnakčio 1 000 metrų gylyje.
Sprogimo zonoje buvo 42 kalnakasiai, daugelis jų patyrė nudegimų.
Antrasis sprogimas įvyko gelbėtojams teikiant pagalbą pirmojo sprogimo aukoms.
Lenkijoje deginant savas arba importuotas anglis pagaminama beveik 70 proc. elektros energijos. Šalys sulaukia Europos Sąjungos ir aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl didelio išmetamo anglies dvideginio kiekio ir jo poveikio klimato kaitai.
Dauguma anglių kasyklų veikia pietinėje Silezijos vaivadijoje. Daugelyje jų pasitaiko staigių metano prasiveržimų, keliančių sprogimų pavojų.
Praeitais metais du žmonės žuvo ir dar du buvo sužeisti įgriuvus tunelio sienai pietinėje Myslovicių-Vesolos kasykloje.
2018 metais penki kalnakasiai žuvo per požeminį smūgį Zofijuvkos kasykloje, taip pat esančioje Lenkijos pietuose.
Vyriausybė aktyviai ieško būdų sumažinti anglių vartojimą ir neseniai pranešė, kad iki gegužės atsisakys anglių importo iš Rusijos, reaguojant į Maskvos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje.
