O. Kavalos byla nuo pat šio Paryžiuje gimusio filantropo suėmimo 2017 metų spalį kėlė įtampą Turkijos ryšiuose su sąjungininkais Vakaruose.
Tuomet 64 metų aktyvistas tuomet buvo geriausiai žinomas kaip švelniakalbis verslininkas, iš savo asmeninio turto finansavęs kultūros iniciatyvas ir projektus, skirtus sutaikyti Turkiją ir jos istorinę priešę Armėniją.
Tačiau turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jį laiko liberalių pažiūrų vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso agentu. Ankara kaltina G. Sorosą iš užsienio finansuojant pastangas nuversti turkų vyriausybę.
O. Kavala iš pradžių buvo kaltinamas finansavęs 2013 metų antivyriausybinių protestų bangą. Analitikai laiko tuos neramumus laiko R. T. Erdogano autoritarinių polinkių užuomazga.
Šią bylą aktyvistas laimėjo – teismas 2020 metų vasarį jį išteisino ir paleido. Tačiau policija vėl sulaikė O. Kavalą, jam nespėjus grįžti namo pas savo žmoną.
Tuomet jis buvo apkaltintas dalyvavus nepavykusiame, bet kruviname 2016 metų valstybės perversme. Nesėkmingas pučas nulėmė kelerius metus trunkantį susidorojimą su kitamaniais, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo įkalinti arba nušalinti nuo pareigų valstybės institucijose.
O. Kavala dabar kaltinamas atlikęs vaidmenį abiejose politinėse krizėse.
Dėl elgesio su juo Europos Taryba inicijavo retą drausminę procedūrą, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdyta Turkijos narystė žemyno pagrindinėje žmogaus teisių organizacijoje.
„Faktas, kad kalėjime praleidau puspenktų savo gyvenimo metų, yra praradimas, kurio neįmanoma kompensuoti“, – pabrėžė O. Kavala, penktadienį vaizdo ryšiu sakydamas baigiamąją kalbą teismui iš griežtojo režimo kalėjimo Stambulo apylinkėse.
„Vienintelis dalykas, kuris mane paguostų, yra galimybė, kad mano išgyvenimai padės padaryti galą rimtoms teismų klaidoms“, – pridūrė aktyvistas.
„Teisminis persekiojimas“
O. Kavalos likimą spręs trijų teisėjų kolegija, kuri jau ne kartą balsavo už tai, kad jis būtų laikomas už grotų iki teismo.
Kiekviename teismo posėdyje dalyvavo grupė užsienio diplomatų, besistengusių pabrėžti, kad žmogaus teisių klausimai lieka svarbus Vakarų santykių su Ankara aspektas.
„Jo besąlygiškas paleidimas galėtų reikšti esminį posūkį Turkijos teisminio persekiojimo depolitizavimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ tyrėjas Turkijos klausimais Guney Yildizas.
„Todėl šios simbolinės bylos baigtis yra gana rimta“, – pridūrė jis.
O. Kavala gali būti įkalintas iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai, jei bus pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir mėginimo nuversti valdžią.
Septyni kiti Turkijoje esantys bylos figūrantai taip pat teisiami dėl 2013 metų protestų, kilusių ginant nedidelį Stambulo parką, bet vėliau virtusių nacionaliniu judėjimu.
Kaltinamoji Mucella Yapici, kuriai irgi gresia kalėjimas iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo galimybės, teismui pareiškė, kad 2013 metų mitingai buvo „demokratiškiausias, kūrybiškiausias ir taikiausias kolektyvinis judėjimas šios šalies istorijoje“.
Pirmadienio posėdis prasidės gynybos advokatų baigiamosiomis kalbomis. Trys teisėjai savo verdiktą turėtų paskelbti vėliau šią dieną.
Tačiau bylos svarbą platesnei Turkijos diplomatinei padėčiai šiek tiek prislopino į trečią mėnesį įžengusi Rusijos invazija į Ukrainą.
R. T. Erdoganas bandė pasinaudoti savo gerais ryšiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, siūlydamas tarpininkauti deryboms dėl karo užbaigimo.
Jo pastangomis jau pastebimai pagerėjo Ankaros ir Vašingtono santykiai, todėl netrukus Turkijai gali būti perduota JAV karinių lėktuvų.
Be to, pirmadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas susitiks su R. T. Erdoganu Ankaroje, o vėliau šią savaitę nuvyks į Maskvą ir Kyjivą.
