Dauguma europarlamentarų Strasbūre Prancūzijoje nubalsavo už siūlymą peržiūrėti tam tikras sutarčių dalis, siekiant gilesnės politinės integracijos ir tikros demokratijos Bendrijoje.
Vis tik priimta rezoliucija tėra patariamojo pobūdžio, o bet kokiems pakeitimams turės vienbalsiai pritarti 27 ES valstybės narės – jų parlamentai, teismai ir kai kuriais atvejais rinkėjai nacionaliniuose referendumuose.
Europos Parlamento narys, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas, pirmininkavęs piliečių Konferencijai dėl Europos ateities, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad balsavimas buvo „ambicingas įgyvendinimas“ to, ką buvo raginama padaryti.
„Sveikata, energija, gynyba, demokratija... Kitokia ES yra įmanoma!“ – parašė jis.
Neseniai pasibaigusiose dvejus metus trukusiose konsultacijose dalyvavo 800 piliečių iš ES šalių, parinktų atsitiktinai, tačiau atsižvelgiant į jų lytį, amžių, išsilavinimą, socialinę ir ekonominę padėtį. Jie stebėjo, kaip veikia ES, ir teikė pasiūlymus, kaip galima būtų dar pagerinti jos darbą.
Iš viso buvo pateikti 325 pasiūlymai peržiūrėti, kas dabar lemia ES politinę poziciją ir sprendimus.
Tarp siūlomų pakeitimų yra atsisakymas vienbalsio visų 27 ES šalių pritarimo priimant sprendimus tokiais jautriais klausimais kaip mokesčiai, socialinis saugumas, užsienio politika arba naujų narių priėmimas.
Taip pat pat siūloma Europos Parlamentui suteikti teisę pačiam teikti teisės aktų pasiūlymus, o ne vertinti Europos Komisijos ar, rečiau, valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pateiktas iniciatyvas.
„Pragmatiškas federalizmas“
Piliečių konferencijoje taip pat buvo išsakytas pageidavimas, kad ES prisiimtų daugiau atsakomybės tokiose srityse kaip gynyba ar sveikatos apauga, kurias paprastai globoja valstybės narės.
Šie pasiūlymai kitą pirmadienį, minint Europos dieną, turėtų būti perduoti ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Antradienį Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kreipdamasis į europarlamentarus sakė, kad ES turi tapti „stipresnė“ ir vadovautis „pragmatiško federalizmo“ principais.
Rusijos karas Ukrainoje, šalyje, kuri tikisi vieną dieną tapti ES nare, parodė, kad dabartinės bloko institucijos reaguoja „neadekvačiai“, sakė jis.
M. Draghi paragino Europos Sąjungą pereiti prie supaprastinto sprendimų priėmimo, ypač atsisakant sprendimų priėmimo vienbalsiu sutarimu taisyklės, ir plėstis į Rytus, priimant Ukrainą ir Balkanų šalis.
Ankstesnės pastangos reformuoti ES ne visada buvo sėkmingos.
1992 metais Danijos rinkėjai atmetė šiuolaikinę Europos Sąjungą įteisinusią Mastrichto sutartį ir jai pritarė tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.
2005 metais Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai atmetė vadinamosios ES konstitucijos projektą.
