„Pasaulinė viešoji nuomonė, regis, negali dorotis su daugiau kaip viena krize vienu metu“, – pradėdamas konferenciją sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Jis pripažino, kad donorai jaučia „tam tikrą nuovargį“, ir pridūrė: „Dabar antraštėse minima Ukraina, bet nepalikite Sirijos.“
Pernai per donorų konferenciją buvo surinkta 6,1 mlrd. eurų ir jais bus finansuojama pagalba sirams bei sirų pabėgėlių priėmusioms kaimyninėms šalims, o ne vyriausybei Damaske.
Daug šių pinigų bus skirta sirams, prisiglaudusiems Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, taip pat Egipte ir Irake.
Konferencijoje dalyvauja apie 70 šalių ir tarptautinių institucijų, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras.
J. Borrellis paskelbė apie papildomą 1 mlrd. eurų 2022 metams, bendrą sumą padidinusį iki 1,56 mlrd. eurų, kaip ir pernai.
Be to, ES šalys narės kiekviena atskirai pažadėjo savo pagalbą, o bendra jos suma turi būti paskelbta vėliau antradienį.
Sirijos karas prasidėjo 2011-aisiais ir jau vyksta dvyliktus metus. Per karą jau žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių.
Prezidento Basharo al Assado pajėgos, padedant Rusijai ir Iranui, kovoja su jo valdymui nepritariančiais sukilėliais, daugiausia Sirijos šiaurės vakaruose.
Švedijos atstovė konferencijoje, jaunesnioji tarptautinės plėtros ministrė Jenny Ohlsson, sakė: „Krizė Ukrainoje, žinoma, reikalauja daug dėmesio, bet ir toliau tvirtai, sutelktai remiame Sirijos gyventojus.“
Švedija, pasak jos, skirs 700 mln. kronų (66 mln. eurų).
Kaip nurodo Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF, pagalbos reikia 9,3 mln. sirų vaikų pačioje Sirijoje ir kitose regiono šalyse.
