Paaiškėjo, kad joks blokas nekontroliuos 128 vietų parlamento. Stebėtojai baiminasi, kad su šia aklaviete gali prasidėti įtemptas politinių varžybų periodas.
Rinkimai, kurie yra pirmieji kilus didžiausiai Libano ekonominei krizei, vyko po 2020 metų katastrofiško sprogimo Beiruto uoste ir buvo laikomi viena iš būtinų sąlygų norint gauti itin reikalingą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinę pagalbą.
Irano remiamas „Hizbollah“ ir jo politiniai sąjungininkai kadenciją baigiančiame parlamente turėjo 70 iš 128 mandatų, bet po sekmadienį įvykusių rinkimų neturės net 65 deputatų, reikalingų daugumai išlaikyti.
Stipriausiai jų oponentų stovyklai parlamente vadovaus buvusio karo vado Samiro Geagea krikščioniškos „Libano pajėgos“, po piktos kampanijos prieš „Hizbollah“ gavusios kelias naujas vietas.
Tuo metu reformas palaikantys kandidatai beprecedentiškai sustiprino pozicijas ir naujame parlamente turės mažiausiai 13 vietų. 12 iš šių naujų veidų parlamente dirbs pirmą kartą.
Reformų šalininkai, besiremiantys 2019 metų protestų prieš isteblišmentą judėjimo palikimu, dar gali įgyti kelių kitų nepriklausomų arba neprisijungusių įstatymų leidėjų palaikymą.
Drauge su nepriklausomais deputatais ir kitais neprisijungusiais parlamentarais, kartais remdavusiais dabar jau nuslopusio protestų judėjimo reikalavimus, reformų šalininkai galėtų atsidurti politinės pusiausvyros lėmėjų vietoje.
Proveržis
Analitikas Ziadas Majedas sakė, kad ekonominis kontekstas jiems galėtų būti palankesnis. Pirmą kartą reformų šalininkai darys spaudimą iš paties parlamento.
„Tai sukurs politinį ir liaudies spaudimą reformų šalininkams ir permainų jėgoms bendradarbiauti“, – sakė jis.
Vieną didžiausių nepriklausomų kandidatų pergalių Libano pietuose pasiekė Elias Jradehas ir Firasas Hamdanas, iškovoję vietas, kurių „Hizbollah“ ir jo sąjungininkai nebuvo praradę tris dešimtmečius.
Kita stovyklos, Libane vadinamos revoliuciją reiškiančiu arabišku žodžiu „thawra“, pergalė buvo kelių nekenčiamų parlamentarų, lojalių Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybei, nušalinimas.
Praėjusią naktį grupė jaunuolių motoroleriais suvažiavo į Kankinių aikštę ir sudegino ten stovėjusį laikiną paminklą „Revoliucijos kumštis“. Nepriklausomos jėgos tai įvertino kaip „Hizbollah“ pykčio gestą.
Šis paminklas yra tapęs vizualiniu pasaulietiškų protestų, kurie Libaną buvo apėmę 2019-ųjų spalį, simboliu.
Protestai buvo pakurstę viltis dėl demokratinių permainų, bet Libano valdantysis politikos baronų kartelis sulaukė tinkamos progos – kilus ekonominei krizei judėjimas ėmė silpti.
Parlamento rinkimai buvo pirmas svarbus išbandymas protestų stovyklos atstovams, nusprendusiems įsitraukti į politines kovas.
„Hizbollah“ ir jų sąjungininkai „Amal“ išlaikė visas 27 šiitams skirtas vietas parlamente, bet kitų sąjungininkų pozicijos susilpnėjo.
Libano prezidento Michelio Aouno įkurtas Laisvasis patriotinis judėjimas, nuo 2006 metų palaikantis „Hizbollah“, prarado kelias vietas parlamente.
