Iš „Azovstal“ evakuotų Ukrainos gynėjų likimas neaiškus: skelbia kelis įmanomus variantus

Ukrainos gynėjų iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos evakuacija – tik vienas žingsnis. Daugiau nei 250 karių po susitarimo iš plieno tvirtovės buvo išvežti į prorusiškų jėgų kontroliuojamas teritorijas.

Gamyklos „Azovstal“ gynėjai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Gamyklos „Azovstal“ gynėjai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Gamyklos „Azovstal“ gynėjai.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Gamyklos „Azovstal“ gynėjai.<br> AFP/Scanpix nuotr.
„Azovstal“ karių evakuacija.<br>„Twitter“ nuotr.
„Azovstal“ karių evakuacija.<br>„Twitter“ nuotr.
„Azovstal“ kariai prižiūrimi evakuacijos metu.<br>„Twitter“ nuotr.
„Azovstal“ kariai prižiūrimi evakuacijos metu.<br>„Twitter“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-05-18 09:15, atnaujinta 2022-05-18 10:48

Volodymyras Zelenskis iškart paskelbė, kad ruošiamasi deryboms dėl karo belaisvių apsikeitimo ir pabrėžė, kad Ukrainos herojų grįžimas namo – prioritetas, tačiau Rusijoje kylanti pasipiktinimo audra kelia nemenką nerimą, o virš „Azovstal“ kovojusių gynėjų pakibo lemtingas klausimas.

Ukraina teigia, kad bus apsikeista kaliniais, tačiau kai kurie Rusijos pareigūnai teigė, kad pajėgos gali būti teisiamos arba joms gali būti įvykdyta mirties bausmė.

Ukrainos teigimu, bus siekiama apsikeisti kaliniais taip susigrąžinant gynėjus iš „Azovstal“, tačiau požiūris į tai iš Rusijos pusės yra visai kitoks. Šimtų ukrainiečių karių, kurie baigė kelias savaites trukusį pasipriešinimą „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, likimas lieka neaiškus po to, kai kovotojai pasidavė ir buvo perkelti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas sakė, kad jie bus iškeisti į belaisvius, tačiau kai kurie Rusijos pareigūnai antradienį pareiškė, kad jie gali būti teisiami ir net sušaudyti. Rusijos Valstybės Dūmos deputatai sakė, kad siūlys naujus įstatymus, kurie galėtų sužlugdyti kovotojų, kurie, Maskvos teigimu, yra „teroristai“, apsikeitimą belaisviais.

Rusijos tyrėjai sakė, kad planuoja apklausti karius ir gali juos apkaltinti „Ukrainos režimo įvykdytais nusikaltimais prieš civilius gyventojus pietryčių Ukrainoje“.

Antradienį vakare septyni autobusai su Ukrainos kariais išvyko iš gamyklos „Azovstal“ uostamiestyje ir atvyko į buvusią kalinių koloniją Rusijos kontroliuojamame Olenivkos mieste Donecke.

Rusija operaciją „Azovstal“ pavadino masiniu pasidavimu, o Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad plieno gamyklą ginantys kariai „įvykdė savo kovinę užduotį“ ir kad dabar svarbiausias tikslas – išsaugoti jų gyvybes.

„Ukrainai reikia gyvų ukrainiečių didvyrių“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi.

Šimtai karių jau kelias savaites glaudėsi po plieno gamykla esančiuose tuneliuose ir bunkeriuose, nes Rusijos pajėgos perėmė likusios miesto dalies kontrolę, po to, kai didžiąją jo dalį pavertė negyvenama dykviete. Daugelis „Azovstal“ įstrigusių karių buvo sunkiai sužeisti, o medicininė priežiūra buvo ribota ir atsargos mažėjo.

Pastarosiomis savaitėmis gamykloje taip pat pasislėpę civiliai gyventojai buvo išgelbėti po to, kai Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas tarpininkavo sudarant susitarimą, leidžiantį jiems išvykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Ukraina siekė susitarimo, kuris taip pat leistų kovotojams pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas arba juos evakuoti į neutralią šalį. Tačiau to nepavykus padaryti, Ukrainos pareigūnai ankstyvą antradienio rytą paskelbė, kad gamyklos gynyba faktiškai baigta. „Tai buvo vienintelė išeitis“, – sakė gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad gamykloje pasidavė 265 ukrainiečių kovotojai, įskaitant 51 sunkiai sužeistą karį, kuris bus perkeltas į ligonines Novoazovske Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje. Iš karto nebuvo aišku, kiek Ukrainos karių liko gamykloje.

Prorusiškose socialinės žiniasklaidos paskyrose paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip karių grupės neštuvais išneša sužeistuosius iš nuniokotos gamyklos teritorijos.

„Vyks mainų procedūra, kad jie galėtų grįžti namo“, – sakė H.Maliar. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk taip pat sakė, kad kovotojais bus apsikeista. „Dievui padedant, viskas bus gerai“, – rašė ji.

V.Zelenskis kalbėjo atsargesne nata. „Berniukų grąžinimo namo darbas tęsiasi, ir šiam darbui reikia subtilumo – ir laiko“, – sakė jis.

Susitarimo, dėl kurio įvyko evakuacija, detalės lieka neaiškios, o Rusijos pareigūnų griežtų pareiškimų virtinė leido manyti, kad apsikeitimas dar gali būti tolimas.

Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažadėjo, kad su pasidavusiais kovotojais bus elgiamasi „pagal tarptautinius standartus“, tačiau tai iš karto paneigė kitų dviejų Rusijos pareigūnų pareiškimai.

Rusijos parlamento narys Leonidas Sluckis, anksčiau karo metu dalyvavęs derybose su Ukraina, pasiūlė Rusijai panaikinti moratoriumą dėl mirties bausmės „Azov“ pulko, vienos iš pagrindinių plieno gamyklą gynusių pajėgų, kovotojams, pavadindamas juos „gyvuliais žmogaus pavidalu“.

„Naciai nusikaltėliai neturėtų būti keičiami“, – antradienį sakydamas kalbą pareiškė vienas įtakingiausių Rusijos pareigūnų, Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „Mūsų šalis humaniškai elgiasi su pasidavusiais ar patekusiais į nelaisvę. Tačiau nacių atžvilgiu mūsų pozicija neturėtų keistis: tai karo nusikaltėliai ir mes turime padaryti viską, kad jie būtų teisiami.“

V.Volodinas savo pareiškime tiesiogiai nekalbėjo apie karių pasidavimą „Azovstal“, tačiau kontekstas buvo aiškus, nes Rusijos gynybos ministerija antradienio rytą paskelbė ukrainiečių kovotojų evakuacijos vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad kai kurie iš jų buvo bataliono „Azov“ nariai.

Antradienį Rusijos teisingumo ministerija kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą prašydama paskelbti „Azov“ pulką teroristine organizacija, o tai gali būti dar viena kliūtis galimiems mainams.

Antradienį vakare Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad apklaus suimtus kovotojus ir gali siekti pateikti jiems kaltinimus dėl nusikaltimų prieš civilius gyventojus Donbaso regione Rytų Ukrainoje.

„Rusijos tyrėjai nustatys nacionalistų tapatybę, patikrins, ar jie nedalyvavo nusikaltimuose prieš civilius gyventojus, o per apklausas gauta informacija bus palyginta su kitais turimais duomenimis“, – sakoma komiteto pareiškime.

„Azov“ buvo pagrindinė Rusijos propagandinio naratyvo apie karą Ukrainoje, kuris iš pradžių buvo pradėtas siekiant tariamo „denacifikacijos“ tikslo, dalis. Jis buvo suformuotas 2014 m. kaip savanorių milicija kovai su Rusijos remiamomis pajėgomis Rytų Ukrainoje, o daugelis pirminių jo narių buvo kraštutinių dešiniųjų ekstremistinių pažiūrų. Nuo to laiko dalinys buvo integruotas į Ukrainos nacionalinę gvardiją, o jo vadai teigia, kad jis nutolo nuo savo kraštutinių dešiniųjų ištakų.

Mariupolio gynyba daugeliui milijonų ukrainiečių tapo didvyriškumo Rusijos puolimo akivaizdoje simboliu. Ukrainos kariuomenės šaltiniai teigė, kad tokios įnirtingos kovos dėl Mariupolio dėka buvo sustabdytas Rusijos kariuomenės veržimasis į priekį.

Socialiniame tinkle „Twitter“ V.Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas palygino „Azovstal“ gynėjus su mažomis spartiečių pajėgomis, kurios atsilaikė prieš daug didesnę puolančią jėgą Termopilų mūšyje V a. pr. m. e. Mariupolio gynyba „visiškai pakeitė karo eigą“ ir „sugriovė Rusijos planus užimti Ukrainos rytus“, rašė jis.

Sandra Krotevič, „Azov“ štabo viršininko Bohdano Krotevičiaus sesuo, sakė, kad antradienį 5 val. ryto susisiekė su broliu ir jis vis dar buvo „Azovstal“ teritorijoje, bet nuo to laiko ji nieko apie jį negirdėjo. Pastarosiomis savaitėmis, pasak jos, kai plieno gamykloje sukauptos atsargos ėmė mažėti ir tęsėsi Rusijos smūgiai gamyklai, kariai valgė tik kartą per dieną ir gėrė vandenį iš vamzdžių bei kitų nešvarių šaltinių.

Sandra Krotevič teigė, kad kovotojai jau seniai suprato, jog Mariupolis nebeturi strateginės reikšmės Ukrainos kariuomenei, ir tikėjosi, kad galės palaidoti savo žuvusiuosius ir evakuoti sužeistuosius, tačiau jie laukė susitarimo, kuris leistų jiems išvykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją arba trečiąją šalį.

„Švelniai tariant, esu šiek tiek nustebusi. Nesu tuo patenkinta ir būčiau norėjusi išgirsti saugumo garantijas prieš tai, kai tai įvyko“, – sakė ji interviu telefonu.

Dabar kovotojai yra Rusijos valdžios malonėje, o griežtosios linijos komentatoriai reikalauja, kad jie nebūtų iškeisti. Per valstybės finansuojamą televiziją RT komentatorius Antonas Krasovskis evakuotus kovotojus pavadino „sužeistais teroristais“ ir pareikalavo jų neperduoti Ukrainai.

„Bet koks Kijevui atiduotas „Azov“ narys bus traktuojamas kaip mūsų pralaimėjimas, kaip Rusijos kapituliacija“, – sakė A.Krasovskis. Jis paragino savo žiūrovus „neleisti to daryti“, sakydamas, kad turėtų būti surengtas teismas, o „RT gali surengti tiesioginę transliaciją jų žmonoms“.

Esant tokiai Rusijos retorikai, S.Krotevič paragino tarptautinę bendruomenę rasti būdą užtikrinti, kad kariai būtų grąžinti į Ukrainą. „Jų gyvybės yra tarptautinių lyderių rankose. Jei jie ras būdą juos išgelbėti, visi Ukrainos piliečiai bus labai dėkingi. Jie yra visos Ukrainos didvyriai“, – sakė ji.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.