Ankara pareiškė prieštaravimus dėl abiejų Šiaurės šalių paraiškų įstoti į NATO, taip užkirsdama kelią stojimo procesui. Turkijos pareigūnai apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų „teroristus“ ir kartu išreiškė susirūpinimą dėl ginklų eksporto apribojimų.
„NATO yra saugumo aljansas, ir Turkija nesutiks, kad šiam saugumui kiltų pavojus“, – praėjusią savaitę kalbėjo Turkijos vadovas.
Tačiau esami ir buvę pareigūnai bei diplomatai sako, kad Turkijos motyvai greičiausiai yra ne tik noras, kad Stokholmas ir Helsinkis pakeistų savo politiką. R.T.Erdoganas yra užsitęsusių derybų su JAV dėl naikintuvų pirkimo įkarštyje. Jis taip pat tikriausiai mato galimybę pasistiprinti paramą šalies viduje, skelbiant, kad tarptautiniu mastu kovojama prieš terorizmą.
Dabar diplomatai skuba aiškintis, kas priverstų R.T.Erdoganą nusileisti, kadangi itin nenorima, kad Suomijos ir Švedijos stojimo procesas užsitęstų, kas suteiktų Rusijai daugiau galimybių kištis, kol šalys dar nėra visiškai prisijungusios prie aljanso.
„Šiuo metu kaina nežinoma, bet aišku, kad ji bus“, – aiškino buvęs NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis.
Ne pirmas kartas
Nors Turkija jau ne kartą rėmė NATO plėtrą, R.T.Erdoganas turi patirties, kaip pasinaudoti svarbiais Aljanso sprendimais, kad išsireikalautų nuolaidų.
2009 m. Turkija prieštaravo, kad Andersas Foghas Rasmussenas būtų paskirtas aukščiausiuoju NATO pareigūnu, ir nusileido tik po aukšto lygio derybų. J.De Hoopas Schefferis, kuris tuo metu buvo kadenciją baigiantis generalinis sekretorius, prisiminė naktines derybas, kuriose dalyvavo ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Galiausiai, pasak buvusio Aljanso vadovo, Turkija nusileido dėl A.F.Rasmusseno paskyrimo ir „kaip prizą gavo NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo postą.“
Suomijos ir Švedijos kandidatūros dabar suteikia R.T.Erdoganui dar vieną galimybę pasinaudoti bendru sutarimu grindžiamu NATO modeliu ir sutelkti savo rinkėjus prieš kitais metais numatytus rinkimus.
J.De Hoopas Schefferis sakė, kad tokius Turkijos manevrus gali lemti keletas veiksnių.
Pirmasis, pasak jo, yra vidaus politika. R. T. Erdoganas visada savo patrauklumą iš dalies grindė griežta kova su terorizmu, o Kurdistano darbininkų partija (PKK) yra ilgametis šios kampanijos priešas. Turkija, JAV ir ES šią kovotojų grupuotę pavadino teroristine organizacija, nors kai kurie JAV ir ES atstovai šį priskyrimą laiko pasenusiu. R.T.Erdoganas, atvirkščiai, dažnai naudoja šią grupę kaip mitingo šūkį.
„Visada galima sutelkti didelę dalį gyventojų susiejant terorizmą ir PKK“, – nurodė buvęs generalinis sekretorius.
Antroji priežastis, anot J.De Hoopas Schefferio, yra ta, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas „pakeistų NATO vidaus politinio svorio pusiausvyrą, nes prie aljanso prisijungtų dvi visavertės ir gerai ginkluotos“ demokratinės valstybės.
Tikimasi, kad Suomija ir Švedija gerokai padidins NATO gynybinius pajėgumus. Suomija gali pasiūlyti karinio jūrų laivyno galią Baltijos jūroje ir buvimą Arkties šiaurėje, kur Rusija rodo susidomėjimą plėsti savo įtaką. Švedija gali pasigirti pažangiomis oro pajėgomis.
Taip pat kalbama apie karinę įrangą
Kitas svarbus elementas yra užsitęsusi įtampa tarp Turkijos ir JAV dėl naikintuvų pirkimo.
Daugelį metų Ankara buvo patikima JAV gynybos bendrovių klientė, nupirkusi daugybę naikintuvų F-16. Vėliau Turkija ėmė pirkti pažangesnius F-35, kai šie buvo pradėti gaminti.
Tačiau 2019 m. santykiai nutrūko, kai Turkija įsigijo Rusijoje pagamintą raketų sistemą S-400. JAV teigė, kad dėl šio žingsnio kils pavojus virš Turkijos skraidantiems NATO lėktuvams. Atsakydamos į tai, JAV išstūmė Ankarą iš F-35 programos ir įvedė sankcijas Turkijos gynybos pramonei.
Po šio konflikto Turkija ėmė svarstyti galimybę pirkti rusiškus naikintuvus ir net kurti savo programą. Tačiau ji taip pat siekė tiek atnaujinti savo F-16 lėktuvų parką, tiek įsigyti naujų F-16 lėktuvų. Šis prašymas jau kelis mėnesius nagrinėjamas J.Bideno administracijoje ir JAV Kongrese.
„Šį kartą kaina gali būti tokia, kad amerikiečiai panaikins F-16 blokadą“, – teigė J.De Hoopas Schefferis
Atrodo, kad JAV yra linkusios sumokėti šią kainą. JAV valstybės departamentas preliminariai pritarė Turkijos prašymui, kurį dabar svarsto Baltieji rūmai ir Kongresas.
Šis klausimas buvo vienas iš atvirų klausimų, susijusių su trečiadienį Niujorke įvykusiu JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Turkijos užsienio reikalų ministro Mevlut Cavusoglu susitikimu.
M.Cavusoglu užsiminė, kad NATO narės galėtų prisidėti prie šios aklavietės sprendimo. Kalbėdamas kartu su A.Blinkenu, M.Cavusoglu pabrėžė, kad supranta Suomijos ir Švedijos susirūpinimą dėl saugumo, „tačiau Turkijos susirūpinimas dėl saugumo taip pat turėtų būti patenkintas. Ir tai taip pat yra vienas iš klausimų, kuriuos turėtume toliau aptarinėti su draugais ir sąjungininkais, įskaitant Jungtines Valstijas.“
Tas klausimas gali apimti ir F-16 naikintuvus. Tą dieną Turkijos žiniasklaidoje paskelbtuose komentaruose Turkijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad derybos dėl galimo pardavimo „vyksta teigiamai“.
Helsinkyje taip pat nujaučiama, kad Turkijos sulaikymas gali būti susijęs su dabartinėmis jos grumtynėmis su JAV.
„Suomija palaiko gerus santykius su Turkija ir mes turime bendrą tikslą kovoti su terorizmu, – sakė vienas aukšto rango Suomijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. - Nemanau, kad mūsų dvišaliai santykiai kelia kokių nors problemų. Galbūt tai susiję su Turkijos ir JAV problemomis.“
Kurdų grupuotės
Vis dėlto kai kurie analitikai tvirtina, kad Suomijos ir Švedijos požiūris į PKK išlieka svarbiausias Turkijos vyriausybei.
„Mes negalime išspręsti šios problemos“, paprasčiausiai švelnindami Vašingtono ir Ankaros santykius, sakė buvęs Turkijos diplomatas Sinanas Ulgenas dabar dirbantis vizituojančiu mokslininku „Carnegie Europe“ analitiniame centre.
Jis pridūrė, kad tai gali padėti pagreitinti procesą, tačiau „niekaip nepavyks išvengti“ Švedijos ir Suomijos politikos kurdų grupių atžvilgiu sprendimo.
Pasak S.Ulgeno, tikimasi, kad derybos su Švedija bus sunkesnės nei su Suomija.
„Iš Švedijos tikimasi daugiau“, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, ką jis apibūdino kaip Stokholmo „švelnesnį požiūrį į Turkijos teroristine organizacija laikomos PKK ir jos atšakų veiklą“.
„Švedijos vyriausybė turės įrodyti, kad pakeitė savo požiūrį į tai“, – sakė jis.
Švedijos ir Suomijos pareigūnai yra sakę, kad yra atviri dialogui su Turkija. O viso aljanso aukšto rango pareigūnai tvirtino, kad konsensusas dėl Helsinkio ir Stokholmo narystės bus rastas.
„Esu įsitikinęs, kad greitai priimsime sprendimą, kuriuo pasveikinsime Švediją ir Suomiją įstoti į NATO šeimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Kai sąjungininkė, tokia svarbi sąjungininkė kaip Turkija, kelia susirūpinimą dėl saugumo, vienintelis būdas tai išspręsti yra susėsti ir rasti būdų, kaip rasti bendrą kalbą“, – kalbėjo NATO vadovas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
