Armėnijos opozicinės partijos nuo balandžio vidurio rengia mitingus, kuriuose reikalauja N. Pašiniano atsistatydinimo. Jos kaltina premjerą, esą jis planuoja padaryti nepriimtinų nuolaidų Azerbaidžanui dėl Kalnų Karabacho.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. Tarptautiniu mastu Kalnų Karabachas, kuriame gyvena daugiausia krikščionys armėnai, pripažįstamas musulmoniško Azerbaidžano teritorija.
Pirmadienį šimtai protestuotojų surengė eitynes Armėnijos sostinės Jerevano centre ir užblokavo įėjimą į vyriausybės rūmus. Naujienų agentūros AFP žurnalistas iš įvykio vietos pranešė, kad demonstrantams bandant prasiveržti pro policijos kordoną ir patekti į pastatą, kilo susirėmimų.
Per protesto akciją parlamento vicepirmininkas ir opozicijos lyderis Išchanas Sagatelianas paragino vyriausybės darbuotojus atsiriboti nuo N. Pašiniano, kad jiems netektų „prisiimti jo atsakomybės už šalies sugriovimą“.
N. Pašinianas praėjusią savaitę Briuselyje susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu derybų dėl būsimo taikos susitarimo, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga.
Jie sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl santykių normalizavimo, sienos delimitacijos klausimų ir transporto jungčių atblokavimo.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas praėjusį penktadienį žurnalistams sakė, kad santykiuose su Jerevanu vyrauja „teigiama atmosfera“.
2020 metais Armėnija ir Azerbaidžanas dėl kalnų Karabacho kariavo šešias savaites. Tas karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Armėnijoje susitarimas buvo įvertintas kaip nacionalinis pažeminimas ir išprovokavo savaites trukusius antivyriausybinius protestus. Tai paskatino N. Pašinianą pernai rugsėjį sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo jo partija „Pilietinis susitarimas“.
Opozicinės partijos kaltina N. Pašinianą planais atiduoti Azerbaidžanui Kalnų Karabacho teritorijas, kurias tebekontroliuoja Armėnija.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
