45 metų Arifas Bagirovas, kalbėdamas su BBC, sakė, kad tai buvo jo „beprotiškiausia kelionė“.
„Aplink mane buvo daug šaudoma ir smogti mažiausiai du aviacijos smūgiai“, – sakė jis, pasakodamas apie 70 kilometrų kelionę dviračiu į Bachmuto miestą.
Redaktorius ir tinklaraštininkas A.Bagirovas sakė žinojęs, kad jei vienas sviedinys nukrito šalia, tai greičiausiai rusai daugiau nebesitaikys į tą pačia vietą.
Naudodamasis šia taktika, jis pasiekė Bachmutą nesužeistas.
„Kelias buvo duobėtas, viskas buvo sudaužyta, įskaitant automobilius“, – pasakojo A.Bagirovas.
„Ir visur buvo daugybė nuolaužų. Juk tai fronto kelias. Ačiū Dievui, lavonų nebuvo – bet buvo galima pasakyti, kad ten žuvo žmonės.“
A.Bagirovas sakė, kad buvo lengviau išvengti rusų karo lėktuvų, nes juos girdėjo atskrendant iš tolo.
„Rasdavau griovį, kuriame galėjau pasislėpti, ir ten gulėjau, kol jie praskridavo pro šalį.“
Vyras sakė, kad jam labai palengvėjo, kai pagaliau atvyko į Bachmutą, Ukrainos kontroliuojamą miestą toliau į vakarus.
„Kai važiavau dviračiu, baimės tiek nejaučiau, labiau jaučiau pyktį: tai mano žemė, tai mano šalis! Ir aš baigsiu šią kelionę, nesvarbu, ar jums tai patinka, ar ne!“ – prisiminė A.Bagirovas.
Jis sako, kad šis jausmas neleido jam nustoti važiuoti, tai buvo tarsi „sportinis pyktis, pozityvus pyktis“.
„Tai tikrai buvo beprotiškiausia mano kelionė dviračiu“, – pridūrė patyręs dviratininkas A.Bagirovas. – Tokius atstumus buvau įveikęs daugybę kartų, bet ne tokiomis aplinkybėmis.“
Apie savo ateities planus vyras kalbėjo paprastai: „Šiuo metu nežinau. Esu pakeliui į Kijevą, o kai ten nuvažiuosiu, gerai pailsėsiu.“
Tačiau jis pridūrė: „Kai tik pasitaikys proga, viskas, ką noriu daryti – tai vėl padėti savo gimtajam miestui.“
Parengta pagal BBC inf.
