Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 52 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, buvo pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.
Europos Sąjunga stengėsi pakeisti šią sutartį, kad investuotojai ir bendrovės negalėtų kelti bylų, galinčių pakenkti ambicingiems kovos su klimato kaita tikslams.
Derybininkai Briuselyje pasiekė preliminarų susitarimą pakeisti šią sutartį po dvejus metus trukusių diskusijų. Europos Komisija teigė, kad atnaujinta sutartis „užtikrinta aukšto lygio investicijų apsaugą, tuo pačiu atspindėdama perėjimo prie švarios energetikos tikslus“.
Kompromisas leidžia netaikyti teisinės apsaugos naujoms investicijoms į iškastinio kuro sektorių ir numato 10 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėtų nebelikti apsaugos dabartinėms investicijoms.
Tačiau kovos su klimato kaita grupės kritikavo atnaujinto teisės akto spragas ir teigė, kad jos gali sukelti pavojų pastangoms sulėtinti pasaulio klimato šiltėjimą.
„Nustačius 10 metų laikotarpį laipsniškai eliminuoti investicijas į iškastinį kurą ES šalys dar mažiausiai dešimtmetį vis tiek galės būti paduotos į teismą už pažangios klimato politikos įvedimą, o per šį tarpsnį svarbu imtis veiksmų, jeigu žmonija nori išvengti klimato katastrofos“, – sakė ne pelno organizacijos „ClientEarth“ advokatė Amandine Van Den Berghe.
Organizacijos „Climate Action Network“ (CAN) padalinys Europoje apkaltino Briuselį „žaliuoju melu“ dėl „šios netvarios sutarties reformos“, kuriai priešinasi Europos Parlamentas, taip pat Bendrijos narės Ispanija, Nyderlandai, Belgija ir Vokietija.
„Neįtikėtina, kad ES sutiko įtvirtinti iškastinio kuro apsaugą dar mažiausiai dešimtmečiui“, – sakė CAN ekspertė Cornelia Maarfield.
„Tai reiškia, kad šalys toliau leis mokesčių mokėtojų pinigus kompensacijoms iškastinio kuro bendrovėms, užuot kovojusios su klimato kaita ir perėjusios prie atsinaujinamos energetikos sistemos“, – pridūrė ji.
Penktadienio susitarimas iš principo įsigaliotų lapkritį, jei jo neužginčytų nė viena sutarties signatarė. Tačiau Europos Sąjungoje jį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Bendrijos narės.
