Čilės gyventojai rugsėjį balsuos referendume, ar atnaujinta konstitucija, parengta pernai išrinkto Konstitucinio susirinkimo, turi būti priimta.
„Rugsėjo 4-ąją žmonės ir bus tie, kas ištars galutinį žodį dėl savo likimo“, – per „Twitter“ parašė G. Boricas.
Pirmame naujos konstitucijos straipsnyje Čilė apibūdinama kaip „socialinė ir demokratinė valstybė“, taip pat „daugiatautė, daugiakultūrė ir ekologiška“ šalis. Dokumentu oficialiai pripažįstamos 11 autochtonų grupių, kurių nariai sudaro 12,8 proc. iš 19 mln. šalies gyventojų.
Be kita ko, projektas numato naują valstybinę sveikatos apsaugos sistemą ir žemės grąžinimo autochtonų bendruomenėms procesą. Be to, juo įtvirtinamos naujos teisės, įskaitant teisę į „tinkamą ir orų būstą“, taip pat vienodas atlyginimas už vienodą darbą vyrams ir moterims.
Konstitucinio susirinkimo pirmininkė Maria Elisa Quinteros perdavė 388 straipsnių konstitucijos projektą G. Boricui per oficialią ceremoniją. Tuomet prezidentas pasirašė įsaką, nustatantį plebiscito, kuriame balsuoti bus privaloma, datą.
„Jaučiuosi pagerbta vadovaudama šią istorinę akimirką“, – sakė M. E. Quinteros said.
2020 metais per referendumą daugiau kaip trys ketvirtadaliai Čilės rinkėjų pasisakė už naują konstituciją, bet pagrindinio įstatymo projekto perdavimo prezidentui ceremonija įvyko tokiu metu, kai žmonės atrodo vis labiau skeptiškai vertinantys Konstitucinio susirinkimo darbą.
Šių metų pradžioje apklausos rodė, kad aiški dauguma nusiteikusi balsuoti už naują konstituciją. Tačiau balandį atlikti sociologiniai tyrimai atskleidė akivaizdų nuomonės pokytį – tuo metu atrodė pirmaujantys naujojo dokumento priešininkai.
Analitikai sako, kad visuomenės nepasitenkinimą labiau kursto kai kurių Konstitucinio susirinkimo delegatų arogantiškas elgesys, o ne pasiūlymų turinys.
Prezidentūros generalinis sekretorius Giorgio Jacksonas užsiminė apie šią aplinkybę, pareiškęs: „Matėme labai blogą šio proceso įvertinimą.“
Pirmadienį G. Boricas taip pat ragino Čilės žmones nelaikyti plebiscito balsavimu dėl jos vyriausybės. Rugsėjį vyksiantis referendumas „nėra ir neturėtų būti vyriausybės vertinimas. Tai debatai dėl Čilės ateities ir likimo“, pabrėžė jis.
G. Boricas į valdžią atėjo prieš mažiau nei keturis mėnesius, kai buvo itin palankiai vertinamas, bet pastarosios apklausos rodo, kad Čilės gyventojai vis labiau nusivilia jo administracija ir didėjančiu nusikalstamumu bei aukšta infliacija.
Pagrindinio įstatymo projekto perdavimas taip pat žymėjo Konstitucinio susirinkimo paleidimą, praėjus lygiai metams po jo įkūrimo.
Jeigu projektas per plebiscitą būtų atmestas, liktų galioti dabartinė konstitucija, parašyta per Augusto Pinocheto diktatūrą 1973–1990 metais, nors daugelis piliečių pritaria, kad šaliai reikalingas naujas pagrindinis įstatymas.
Jeigu dokumentui pritartų dauguma rinkėjų, prasidėtų kelerius metus galintis trukti procesas, kol naujoji konstitucija būtų priimta. Kongresas turėtų priimti naujus įstatymus, kad būtų išpildytos naujos konstitucijos nuostatos.
