Bet V.Putino Rusijos iššūkis geopolitinio žemėlapio braižytojus privertė suklusti. Skubotai braižant demarkacines linijas galima ir suklysti.
Kokią įtaką naujam žemėlapiui, kuris jau dabar prognozuojamas, turės Rusijos pradėtas karas Ukrainoje?
Yra valstybių, tarp jų ir Europoje, kurios norėtų šį karą matyti kaip nemalonų lokalų konfliktą tarp dviejų slaviškų valstybių. Ir netgi etnine priešprieša. Bet iš tikrųjų Ukrainos teritorijoje karas vyksta tarp Rusijos ir Vakarų pagalbos Ukrainai.
Be šios pagalbos karas jau būtų pasibaigęs prieš du mėnesius. Savaime suprantama, visi karai kada nors baigiasi, baigsis ir šis, nesitęs šimtą metų, ir tai, beje, Europos istorijoje nebūtų naujiena.
Rusijos pergalės atveju, įskaitant ir energetinį šantažą Vakarams, turėtume gal net iki šiol dar nematytą valstybių santykių konfigūraciją, priešingu atveju – kitokį, taip pat nematytą, jėgų ir santykių tarp valstybių pasiskirstymą. Bet kuriuo atveju, pakartojant Vokietijos federalinio kanclerio O.Scholzo žodžius, Vakarų santykiai su Rusija jau nebebus tokie, kokie buvo iki šiol.
O kas dabar vyksta Ukrainoje? Nepaisant didvyriško ukrainiečių kariškių ir juos palaikančių piliečių pasipriešinimo, Rusijos kariuomenė lėtai slenka į Ukrainos gilumą. Persilaužimo pradžia priešinga kryptimi, net iki Rusijos išvijimo iš Ukrainos teritorijos, žadama rugpjūtį. Ukrainos pergalė jos vadovų skelbiama metų pabaigoje.
Nors ir linkiu sėkmės, manau, karas nesibaigs pergalių paradais. Rusai „apsikas“ Donbase ir išmušti juos iš ten prireiks daug laiko. Vakarų karinė techninė pagalba Ukrainai bus svari, bet tai nereiškia, kad Rusija neatsitemps savų karinių naujovių. Spėju, kad Rusijai įsitvirtinus (kad ir laikinai) apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikų administracinėse teritorijose bus inicijuotos laikinos paliaubos ir kova persimes į ekonominę erdvę.
Bus laukiama, kada ekonominės sankcijos Rusijai pagaliau pradės efektyviai veikti ir prasidės šios valstybės griūtis.
Taip neatsitiks. Iranas daug metų patiria sankcijas, bet kaip valstybė nesužlugo, o jo įtaka aplinkinėms šalims dėl energijos išteklių net auga. Iranas, pradedant religija ir baigiant energetika (ir atvirkščiai), metų metus kariauja su Saudo Arabija ir nežinia, kuo ta priešprieša pasibaigs.
Beveik dešimt metų konvejeriu štampuojamos JAV ir ES ekonominės sankcijos Rusijai ją veikia ir veiks, bet kaip valstybės nesužlugdys ir neužkirs jai kelio kaip ginklu naudotis energijos ištekliais.
Prieš dvejus metus pasirodė Pulitzerio premijos laureato D.Yergino knyga „Naujas žemėlapis. Energetika, klimatas ir tautų susidūrimas“. Solidi studija apie tai, kaip formuojasi naujas planetos geopolitinis žemėlapis ties energetinio posūkio slenksčiu, kai valstybių politikoje vis dar ilgai išlieka svarbus ar netgi lemiamas iškastinis kuras ir į naują erą žengiantys atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Dėmesio centre – netikėtai įvykusi skalūnų dujų ir naftos revoliucija, pakeitusi JAV vietą energetikos pasaulyje, – Amerika pagaliau tapo energijos išteklių eksportuotoja ir pradėjo naująjį šaltąjį karą su Rusija ir Kinija.
Šioje knygoje rašoma: „Energetika, ypač naftos ir dujų gavyba, kaip ir anksčiau, bus neatskiriama naujos geopolitikos dalis pasaulyje po koronaviruso. Skalūnų revoliucija pakeitė JAV ekonomiką ir jos vietą pasaulyje. Dėl milžiniškų naftos išteklių jų gavyboje dominuos trys šalys: JAV, Rusija ir Saudo Arabija. (...) Rusijai nafta bei dujos ir toliau liks pagrindu priskirti save prie stipriausių pasaulio valstybių organizuojant savo santykius su Europa, kovojant su Ukraina ir artėjant prie Kinijos.“
Knyga parašyta dar prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, bet joje prognozuotos tendencijos išliks, nesvarbu, kaip karas baigsis. Rusijos posūkis į Rytus prasidėjo gerokai prieš karą, o šiuo metu tik suintensyvėjo. Pavyzdžiui, 2005 m. Rusija į Kiniją eksportavo tik 5 proc. naftos produkcijos, o šiandien – jau 30 proc. ir šioje srityje pralenkė Saudo Arabiją. 2018 m. Rusija pateikė Azijai 1,85 mln. barelių naftos, iš jų du trečdaliai teko Kinijai.
Milžiniška Rusijos iškastinio kuro vartotoja tampa Indija. Šeštadalyje pasaulio teritorijos Rusija ieško naujų tradicinio kuro telkinių ir organizuoja trumpiausius suskystintųjų dujų kelius jūromis į Aziją, o per jas – ir į kitas šalis.
„Nauji suskystintųjų dujų projektai Arktyje pavers Rusiją viena iš keturių svarbiausių šioje rinkoje žaidėjų greta JAV, Kataro ir Australijos“, – teigiama minėtoje knygoje.
Lyderystę Rusija išlaikys ir grūdų rinkoje. ES vadovai jau viešai pripažino, kad gali palaipsniui riboti Rusijos naftą ir dujas savo Bendrijos narių teritorijose (ir dar su išimtimis), bet nepajėgūs uždrausti Rusijai prekiauti su kitomis – ne ES valstybėmis. Su esamais gamtos ištekliais Rusija nežlugs net didžiausių sankcijų slegiama, ir dar neaišku, kaip Vakarų valstybės pačios ištvers atvirkštinį sankcijų poveikį.
Vienintelė rimta bausmė Maskvai būtų jos pralaimėjimas mūšio lauke.
Bet, mano manymu, ta proga teikiant sutelktą karinę paramą Ukrainai buvo praleista, kai Rusijos kariuomenė traukėsi iš Kijevo.
