Lenkijoje ruošiantis kitų metų parlamento rinkimams vienas iš svarbiausių klausimų yra ne karas kaimyninėje Ukrainoje ar ilgai besitęsianti kova su ES dėl teisinės valstybės principų, o infliacija, rašo dienraštis „Politico“.
Lenkijoje kainos kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje: birželio mėn. metinė infliacija siekė 15,6 proc. ir buvo didžiausia nuo 1997 m. Tai skatina politikus rengti rinkimų kampanijas bandant rasti atsakymus, kas dėl to kaltas.
Valdančiosios nacionalistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuomone, kaltininkas yra Kremlius ir tiesioginiai Vladimiras Putinas, kad jis įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė aukštas kainas, nes apribojo žemyno prieigą prie gamtinių dujų. Lenkija buvo viena pirmųjų, kuriai Rusija nutraukė dujų tiekimą.
PiS lyderis ir faktinis Lenkijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis tai vadina „Putinfliacija“.
Jis teigė, kad vyriausybės politika lėmė tik 3–4 procentinius punktus infliacijos lygio, o opozicijos teiginys, kad dėl to kalta jo vyriausybė, yra „neįtikėtina apgaulė“.
„(V.Putinas – red.) privedė prie gamtinių išteklių brangimo... ir jie lėmė didesnes kainas visame pasaulyje“, – praėjusią savaitę sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Opozicija kaltina vyriausybę vykdžius laisvų pinigų politiką ir Lenkijos nacionalinio banko nenorą pradėti didinti palūkanų normas, kai infliacija jau buvo šoktelėjusi.
„Dėl Dievo meilės, kas atsitiko, kad vos per septynerius metus jie pavertė Lenkiją, žydinčią šalį ir Europos pasididžiavimą, šalimi, kurioje vanduo ir duona yra problemos?“, – klausė opozicinės Piliečių platformos partijos lyderis, buvęs ministras pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Tai vienintelis dalykas, apie kurį kalba lenkų šeimos, ar tai būtų per šeimos pietus, ar kelias į atostogas – jei kas nors gali sau jas leisti“, – , praėjusią savaitę miniai šalininkų partijos mitinge kalbėjo D. Tuskas.
Badymas pirštais
Nuo to, kam teks prisiimti kaltę, priklausys kitų metų parlamento rinkimų rezultatai, kai PiS sieks precedento neturinčios trečios kadencijos, o opozicinės partijos bandys ją nuversti.
„Abi pusės turi pagrindo teigti, iš kur kilo infliacija, tačiau jos taip pat žino, kad ji greitai neišnyks, todėl paprasčiau kaltę dėl infliacijos suversti žmonėms, kurie jiems nepatinka, nes tai apeliuoja rinkėjams artėjančių rinkimų kontekste“, – sakė verslo lobistinės organizacijos „Lewiatan“ vyriausiasis ekonomistas Mariuszas Zielonka.
Neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad PiS pirmauja su 33,1 proc. rinkėjų palaikymu, toliau seka Pilietinė platforma su 24,7 proc., centristinė partija „Lenkija 2050“ su 10,7 proc., kairieji su 9,4 proc. ir ultranacionalistinė Konfederacija su 6,3 proc. Jei šie skaičiai išsilaikys, prieš PiS nusistačiusios partijos galės suformuoti plačios koalicijos vyriausybę.
Birželio pabaigoje laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip 31 proc. lenkų namų ūkių mažina išlaidas maistui, 30 proc. planuoja sumažinti arba atšaukti vasaros atostogų keliones, o 26 proc. planuoja naudoti mažiau energijos.
Nenuostabu, kad infliacija labiausiai paveikė skurdžiausius, nurodo apklausa. Mažiausias pajamas gaunančioje grupėje – uždirbančioje iki 2 000 zlotų (425 eurų) per mėnesį – maždaug du trečdaliai taupo maisto išlaidoms. Ši grupė sudaro PiS politinės paramos pagrindą.
Analitikai tikisi, kad infliacija per kelis ateinančius mėnesius pasieks daugiau kaip 16 proc. viršūnę, su daugybe išlygų, susijusių su karo eiga Ukrainoje arba koronaviruso pandemijos sugrįžimu.
To tikisi J. Kaczyńskis, šią savaitę pareiškęs, kad „kai kurie ekspertai prognozuoja, jog šiais metais infliacija pradės mažėti“.
Jis taip pat perspėjo dėl „brutalių“ pastangų sutramdyti infliaciją, sakydamas: „Mes norime, kad žmonės Lenkijoje gerai uždirbtų, ypač tie, kurie iki šiol uždirbo labai prastai.
Laukia brutali antiinfliacinė politika
Centrinis bankas 10 kartų iš eilės padidino bazinę palūkanų normą, pradedant spalio mėn. nuo istoriškai žemiausio 0,1 proc. lygio iki 6,5 proc. ketvirtadienį.
Tai yra politinė problema vyriausybei, nes dėl aukštų palūkanų normų padidėjo būsto paskolų grąžinimo įmokos, o tai dar labiau apkarpė šeimų biudžetus.
Vyriausybė į tai atsakė vadinamuoju „kredito atostogų“ planu, leidžiančiu hipotekos paskolų turėtojams keturis kartus šiais metais ir dar keturis kartus 2023 m. sustabdyti paskolų grąžinimą. Tačiau, pasak ekspertų, tai yra infliaciją skatinantis žingsnis.
Vyriausybė taip pat nuo liepos 1 d. sumažino gyventojų pajamų mokestį mažiausias pajamas gaunantiems asmenims nuo 17 iki 12 procentų – dar vienas sprendimas, kuris, tikėtina, skatins kainų augimą.
Valdžios institucijų reakcijos į infliaciją problema yra ta, kad vyriausybė ir centrinis bankas traukia priešingomis kryptimis, sakė M.Zielonka.
„Vyriausybė sako: „Infliacija? Nesijaudinkite, mes neleisime jums prarasti savo pinigų“. Tuo pat metu centrinis bankas didina palūkanų normas“, – aiškino jis.
D. Tuskas pažadėjo greitai grįžti į gerus laikus, jei kitais metais laimės opozicija.
„PiS pabaiga bus aukštų kainų pabaiga. Mano vyriausybė sugebėjo sugriebti infliaciją už gerklės ir nuslopinti ją iki nulio“, – sakė D. Tuskas.
Tiek vyriausybė, tiek opozicija nesupranta, koks sudėtingas infliacijos didėjimo procesas, ir neturi nei valios, nei intelektualinės ugnies su ja kovoti, aiškino Lenkijos ekonomikos tinklo analitinio centro „Polish Economy Network“ ekonomistas Janas Zygmuntowskis.
„Jei vienintelis receptas bus tolesnis palūkanų normų didinimas, tai baigsis recesija ir galbūt nedarbo lygio augimu“, – kalbėjo jis.
„Vietoj to vyriausybė turėtų sugriežtinti fiskalinę politiką, apriboti valstybinių įmonių pelno maržą ir stengtis stiprinti zlotą. Ilgalaikėje perspektyvoje ji turėtų diversifikuoti energijos išteklių asortimentą – tam prireiks laiko, bet niekada nevėlu pradėti“, – sakė J. Zygmuntowskis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
