CŽV direktorius paneigė tokias spekuliacijas patikinęs, kad nėra jokių duomenų, jog Rusijos diktatorius yra nestabilios ar blogos sveikatos.
Tačiau Viljamas Burnsas sakė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, ir pajuokavo, kad jis atrodo „pernelyg sveikas“.
„Apie prezidento V. Putino sveikatą sklando daug gandų, ir, kiek mes galime spręsti, jis yra pernelyg sveikas“, – sakė J. Burnsas Aspeno saugumo forume Kolorade.
Atsakydamas į juoką, jis pridūrė, kad tai nėra oficialus žvalgybos sprendimas.
P. Burnsas, kuris dirbo ambasadoriumi Maskvoje, sakė, kad Rusijos vadovą stebėjo ir su juo bendravo daugiau kaip du dešimtmečius.
V. Putinas „labai tiki kontrole, bauginimu ir susidorojimu“, o šie bruožai per pastarąjį dešimtmetį dar labiau sustiprėjo, nes jo patarėjų ratas sumažėjo, sakė CŽV vadovas.
Jis įsitikinęs, kad jo, kaip Rusijos vadovo, likimas yra atkurti Rusiją kaip didžiąją galybę. Jis tiki, kad svarbiausia – atkurti įtakos sferą Rusijos kaimynystėje, o to jis negali padaryti nekontroliuodamas Ukrainos.
Lapkritį J. Burnsas atvyko į Maskvą įspėti apie rimtas invazijos į Ukrainą pasekmes, remdamasis JAV surinkta žvalgybine informacija apie Rusijos planus. Tada CŽV direktorius sakė, kad išvyko „labiau susirūpinęs nei atvykęs“.
Rusijos prezidento planai buvo grindžiami „labai klaidingomis prielaidomis ir tam tikromis tikromis iliuzijomis, ypač apie Ukrainą ir valią priešintis“, sakė B. Burnsas.
„V.Putinas tikrai tiki savo retorika. Daugelį metų girdėjau jį tai sakant privačiai, kad Ukraina nėra tikra šalis, – kalbėjo amerikietis. – Na, tikros šalys priešinasi. Būtent tai ir padarė ukrainiečiai.“
JAV skaičiavimais, Rusijos aukos Ukrainoje iki šiol siekė apie 15 000 žuvusiųjų ir galbūt 45 000 sužeistųjų, sakė B. Burnsas. Jis apskaičiavo, kad ukrainiečių nuostoliai buvo šiek tiek mažesni.
Jis pridūrė, kad dabartinis Rusijos pajėgų sutelkimas Donbase rodo, jog kariuomenė išmoko sunkias pamokas.
Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24 d., melagingai teigdama, kad Ukrainos rytiniame Donbaso regione rusakalbiai patyrė genocidą ir juos reikia išvaduoti.
Praėjus penkiems mėnesiams, Rusija užėmė dalį šalies rytų ir pietų, tačiau jai nepavyko pasiekti savo pirminio tikslo – užimti Kijevą – ir nuo to laiko teigė, kad jos pagrindinis tikslas yra Donbaso išlaisvinimas.
JAV apkaltino Rusiją rengiantis aneksuoti dalį Ukrainos.
Tačiau anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad JAV tiekiami ilgojo nuotolio ginklai gali išplėsti Maskvos karinį dėmesį Ukrainai.
Nepaisant akivaizdžių S. Lavrovo perspėjimų, JAV trečiadienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai daugiau tolimojo nuotolio ginklų.
Ukraina gaus dar keturias pažangias raketų sistemas HIMARS, skirtas sulaikyti Rusijos kariuomenės avantiūrą, taigi iš viso jų bus 16, sakė gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.
Tuo tarpu Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska kreipėsi į JAV Kongresą, prašydama daugiau oro gynybos sistemų, kad „padėtų mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“.
Ji teigė, kad ginklai galėtų padėti užtikrinti „bendrą didžiąją pergalę“.
Rusijos karas Ukrainoje neprivers Kinijos atsisakyti planų užimti Taivaną
Kinija atrodo pasiryžusi panaudoti jėgą prieš Taivaną, o Rusijos invazijos Ukrainoje pavyzdys keičia tik Pekino vertinimus, kada ir kaip ši jėga turi būti panaudota, o ne bendrą nusiteikimą įsiveržti, trečiadienį pareiškė CŽV vadovas.
Kalbėdamas Aspeno saugumo forume CŽV direktorius sakė, kad karas Ukrainoje parodė Kinijai, jog „neturint triuškinamo pajėgų pranašumo greitų ir lemiamų pergalių neiškovojama“.
Pareigūnas nesureikšmino spėlionių, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali įsakyti pulti Taivaną po vėliau šiais metais vyksiančio svarbaus Komunistų partijos suvažiavimo, bet pažymėjo, kad rizika „tampa didesnė, kaip mums atrodo, judant toliau per šį dešimtmetį“.
„Nenuvertinčiau prezidento Xi ryžto užtikrinti Kinijos kontrolę“ autonominiam Taivanui, kalbėjo B. Burnsas.
CŽV vadovas sakė, kad Kinija „sunerimo“ stebėdama jau penkis mėnesius besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, kurį jis apibūdino kaip prezidento Vladimiro Putino „strateginę nesėkmę“, nes Kremlius tikėjosi, kad Kijevo vyriausybė bus nuversta per savaitę.
„Mums atrodo, kad tai tikriausiai mažiau veikia klausimą, ar Kinijos vadovybė gali per kelerius tolesnius metus pasirinkti panaudoti jėgą kontrolei Taivane perimti, ir labiau – kaip ir kada jie tai padarytų“, – teigė B. Burnsas.
„Įtariu, kad pamoka, kurią gavo Kinijos vadovybė ir kariuomenė – jog reikia sukaupti triuškinamai pranašesnes pajėgas, jeigu ketinate svarstyti [tokį pasirinkimą] ateityje“, – pridūrė jis.
Kinija taip pat tikriausiai pasimokė, kad būtina „kontroliuoti informacinę erdvę“ ir „daryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo potencialių sankcijų“, – ČŽV vadovas sakė duodamas tiesioginį interviu televizijos „NBC News“ korespondentui Andreai Mitchellui.
B. Burnsas pakartojo ankstesnius JAV vertinimus, kad Pekinas veikiausiai neteikia Rusijai karinės paramos, nors žodžiais palaiko Maskvą.
Pasak jo, Kinija dabar perka daugiau Rusijos energijos išteklių, bet atrodo veikianti atsargiai, kad neužsitrauktų Vakarų sankcijų.
„Taikus suvienijimas“
Kinijos komunistų įveiktos nacionalistų pajėgos 1949 metais pabėgo į Taivaną, pralaimėjusios pilietinį karą šalies žemyninėje dalyje. Ilgainiui sala tapo klestinčia demokratija ir viena iš pasaulinių technologijų sektoriaus lyderių, bet Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorija.
Prieš B. Burnsą pasisakęs Uoliniuose kalnuose vykstančiame forume Kinijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas teigė, kad Pekinas pirmenybę tebeteikia „taikiam suvienijimui“.
Tačiau jis kaltino Jungtines Valstija remiant nepriklausomybės šalininkų jėgas Taivane, kurio prezidentė Tsai Ing-wen pabrėžia salos savarankiškumą.
„Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo“, – sakė Qin Gangas.
Tačiau JAV „silpnina ir daro miglotą“ savo oficialiai deklaruojamą poziciją, kad Vašingtonas pripažįsta tik Pekiną, pridūrė ambasadorius.
„Tik griežtai laikydamiesi „Vienos Kinijos“ politikos, tik ranka rankon varžydami Taivano nepriklausomybę ir jai priešindamiesi galime pasiekti taikų suvienijimą“, – aiškino kinų diplomatas.
Nacionalistams pralaimėjus pilietinį karą Vašingtonas tebelaikė jų vyriausybę Taivane teisėta Kinijos vyriausybe. Padėtis pasikeitė 1979 metais, kai JAV oficialiai pripažino Pekiną, bet Kongresas priėmė įstatymą, įpareigojantį aprūpinti Taibėjų ginkluote, kad sala būtų pajėgi apsiginti.
Prezidentas Joe Bidenas gegužę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios panaudoti jėgą Taivanui apginti nuo Kinijos puolimo. Atrodė, kad šis pareiškimas nutraukė daug metų Jungtinių Valstijų sąmoningai palaikytą neapibrėžtumą, ar Vašingtonas imtųsi karinių priemonių invazijos į Taivaną atveju, bet Baltieji rūmai skubiai paskelbė, kad JAV pozicija išlieka nepakitusi.
Trečiadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad tikisi pasikalbėti su Xi Jinpingu „per ateinančias 10 dienų“.
Taivaną pastaruoju metu aplankė kelios JAV delegacijos, bet Pekinas neseniai perspėjo atsisakyti planų į salą nuvykti Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, kuri yra trečias asmuo eilėje perimti prezidento įgaliojimus.
Parengta pagal BBC inf.
