Per šaudymo incidentą žmonių nenukentėjo, sakoma policijos pranešime.
Kosovas paskelbė nepriklausomybę 2008 metais, bet serbai, sudarantys gyventojų daugumą šiauriniame regione, Prištinos valdžios nepripažįsta.
Daugelis jų lieka politiškai ištikimi Serbijai, o pastaroji teikia jiems finansinę pagalbą.
Priština pranešė, nuo pirmadienio į Kosovą su Serbijos išduotais asmens dokumentais atvykstantys asmenys turės pasikeisti juos laikinais dokumentais, kol viešės šalyje.
Vyriausybė taip pat paskelbė, kad vietos serbai, kurių automobiliai važinėja su Serbijos registracijos numeriais, turės per du mėnesius juos pasikeisti į Kosovo numerius.
Premjeras Albinas Kurti šeštadienį sakė, kad tai yra atsakomieji žingsniai, nes Belgradas reikalauja to paties iš Kosovo gyventojų, atvykstančių į Serbiją.
Sekmadienį vakare šimtai serbų blokavo kelius sunkvežimiais, automobilinėmis cisternomis ir kitokiomis sunkiosiomis transporto priemonėmis kelius, vedančius į Jarinjės ir Brniako sienos perėjas, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.
Prie barikadų susirinko didelė vietos serbų minia, ketinanti ten ilgam pasilikti.
Serbijos prezidentas Aleksandar'as Vučičius sekmadienį sakė, kad vietos serbų padėtis Kosove dar niekada nebuvo „labiau komplikuota“.
„Atmosfera pasiekė virimo tašką“, – pridūrė A. Vučičius ir perspėjo, kad serbai laimės, jeigu bus užpulti.
A. Kurti savo ruožtu kaltino A. Vučičių kurstant neramumus.
„Tolesnės valandos, dienos ir savaitės bus sunkios ir problemiškos“, – per „Facebook“ parašė jis.
Pernai rugsėjį šimtai vietos serbų kasdien rengdavo protestus ir blokuodavo kelius prie minėtų sienos perėjų.
Tąsyk pyktį pakurstė Prištinos reikalavimas, kad vairuotojai, įvažiuojantys į Kosovą, serbiškus automobilių numerius pasikeistų laikinais.
Atvykstantys iš Kosovo tą patį turi padaryti Serbijoje.
2011 metais prasidėjusios Europos Sąjungos vadovaujamos derybos iki šiol neatvedė prie reikšmingo santykių normalizavimo.
Kosovą pripažįsta apie 100 valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir daugumą ES šalių, bet Serbija atsisako tai padaryti.
Įtampai padidėjus, Kosovas atideda planuotas pasienio taisykles
Regione įtampai išaugus, Kosovas atidėjo naujų sienos su Serbija kirtimo taisyklių įvedimą. Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti anksti pirmadienį tviteryje paskelbė, kad Priština susitarė su tarptautiniais partneriais 30-ai dienų sustabdyti priemones, turėjusias įsigalioti nuo pirmadienio.
Prištinos policija anksčiau sakė, kad serbų kovotojai užblokavo prieigą prie dviejų sienos perėjimo punktų Kosovo šiaurėje, daugiausia gyvenamoje serbų, ir kad nenustatyti nusikaltėliai šaudė į Kosovo pareigūnus. Niekas nenukentėjo.
A. Kurti teigė, kad taisyklės dėl automobilių valstybinių numerių bei įvažiavimo ir išvažiavimo dokumentų sienos kirtimo punktuose bus pristabdytos su sąlyga, kad bus panaikintos visos užtvaros ir atkurta judėjimo laisvė. Kosovo vyriausybė pareiškė, kad „griežtai smerkia“ trukdžius eismui keliais šiaurėje ir ten vykusį šaudymą bei nurodė, kad už „daugybę agresyvių veiksmų“, įvykdytų sekmadienio popietę ir vakare, atsakingos Belgrado valdžios institucijos.
NATO misija Kosove KFOR pareiškė atidžiai stebinti situaciją ir pasirengusi įsikišti, „jei kils pavojus stabilumui“.
Kosovo valdžia planavo nuo pirmadienio nebepripažinti Serbijoje išduotų asmens dokumentų ir laiko tai abipusiu veiksmu. Mat Serbija jau reikalauja, kad į Serbiją atvykstantys kosoviečiai gautų laikinuosius dokumentus, nes Serbijos valdžios institucijos nepripažįsta Kosovo dokumentų.
Kosovas, kuriame daugiausia gyvena etniniai albanai, 1999 m. atsiskyrė nuo Serbijos ir 2008 m. paskelbė nepriklausomybę. Serbija nepripažino Kosovo nepriklausomybės ir toliau pretenduoja į šią teritoriją. Dauguma Europos Sąjungos šalių pripažįsta Kosovą kaip atskirą valstybę.
Kosovo serbai išardė barikadas prie Serbijos sienos
Serbai Kosovo šiaurėje pirmadienį pašalino barikadas, blokavusias dvi sienos su Serbija perėjas, pareigūnams Prištinoje atidėjus įtampą sukėlusių naujų pasienio taisyklių įgyvendinimą.
Kelios valandos po virtinės šaudymo incidentų ir oro pavojaus sirenų, smarkiai padidinusių įtampą ginčijamoje šiaurinėje Kosovo dalyje, kur gyvena ir serbai, ir albanai, sunkvežimiai ir barjerai buvo traukiami nuo kelių, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Abi bendruomenės dėl šios teritorijos ginčijasi nuo 10-ojo dešimtmečio karo, išprovokavusio NATO bombardavimo kampaniją. Ši vėliau sudarė sąlygas Kosovui 2008 metais vienašališkai paskelbti nepriklausomybę nuo Serbijos.
Naujausi neramumai kilo Kosovo valdžiai nusprendus, kad į Kosovą su Serbijos išduotais asmens dokumentais atvykstantys asmenys turės pasikeisti juos laikinais dokumentais, kol viešės šalyje.
Vyriausybė taip pat paskelbė, kad vietos serbai, kurių automobiliai važinėja su Serbijos registracijos numeriais, turės per du mėnesius juos pasikeisti į Kosovo numerius.
Kosovo premjeras Albinas Kurti šeštadienį sakė, kad tai yra atsakomieji žingsniai, nes Belgradas reikalauja to paties iš Kosovo gyventojų, atvykstančių į Serbiją.
Tačiau vėlai sekmadienį susitikęs su JAV ambasadoriumi Prištinoje A. Kurti šias priemones atidėjo mėnesiui.
Pranešimai apie šaudymus į policiją Kosovo šiaurėje sekmadienį pakurstė nuogąstavimus, kad neramumai išplis regione.
Įtaigiame šioje teritorijoje dislokuotų NATO pajėgų pareiškime sakoma, kad Aljansas „įsikiš, jei bus sukeltas pavojus stabilumui“ Kosove.
Serbai Kosovo šiaurėje atsisako pripažinti Prištinos valdymą ir didele dalimi liko lojalūs Serbijos vyriausybei Belgrade, teikiančiai didelę finansinę paramą jų bendruomenei.
2011 metais prasidėjusios Europos Sąjungos vadovaujamos derybos iki šiol neatvedė prie reikšmingo santykių normalizavimo.
Kosovą pripažįsta maždaug 100 valstybių, tarp jų JAV ir dauguma ES narių, o Serbija ir jos įtakingos sąjungininkės Kinija bei Rusija atsisako pripažinti jo nepriklausomybę.
