Vienas iš pagrindinių pareigūnų, užtikrinančių, kad viskas vyktų sklandžiai, yra Dniepro meras Borisas Filatovas – griežtai kalbantis, daug rūkantis, stambus vyras, mėgstantis dramatizmą ir trokštantis nuotykių. (Jis vienas iš laimingųjų, turinčių 200 000 dolerių vertės bilietą į vieną iš „Virgin Galactic“ suborbitinių skrydžių į kosmosą).
B.Filatovas turi rusiško kraujo ir jo gimtoji kalba yra rusų, tačiau 50-metis buvęs teisininkas ir verslininkas, kuris rūpinasi miestu, nuo seno glaudžiai susijusiu su Maskva, tvirtina, kad jis yra toks pat ukrainietis kaip ir visi kiti bei stengiasi kovoti su Vladimiro Putino imperialistine veikla.
„Viskas eina per mus“, – kalbėjo jis, kol tuo tarpu mieste kaukė oro pavojaus sirenos.
Sirenos signalizuoja, jog į Ukrainos oro erdvę pateko Rusijos raketos bei įspėja milijoną miesto gyventojų slėptis. Dniepras yra pakankamai toli nuo fronto linijos, todėl iki šiol išvengė Rusijos sausumos pajėgų atakų ir artilerijos sistemų, kurios nuniokojo sostinės Kijevo ir didžiųjų miestų Charkovo, Černigovo ir Mykolajevo apylinkes.
Tačiau Rusijos tolimojo nuotolio raketos nuo pirmųjų V.Putino vasario 24 d. invazijos akimirkų apšaudė Dnieprą, kuris tapo pagrindiniu keliu link kovų rytuose.
B.Filatovas mano, kad būtent dėl vis svarbesnio Dniepro vaidmens Ukrainos gynyboje bei dėl to, jog mieste yra didelių pramonės gamyklų ir labai protingų žmonių, t.y. daug atsakingų ir patriotiškai nusiteikusių piliečių, juo „labai rimtai domisi V.Putinas“.
Tai pabrėždamas B.Filatovas tikino, kad „10 proc. visų Rusijos raketų buvo paleista tiesiai į Dniepropetrovsko srities, kurios sostinė yra Dniepras, teritoriją“.
Jis atsisakė atskleisti tikslius raketų skaičius, motyvuodamas kariniu slaptumu. Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis dar šį mėnesį teigė, kad nuo invazijos pradžios Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 3 000 tokių raketų.
Šis skaičius ir nuo to laiko įvykdytos atakos prieš Dnieprą ir Dniepropetrovską reiškia, kad čia buvo paleista daugiau kaip 300 raketų. Iš jų, pasak B.Filatovo, 90 proc. pataikė į privačius objektus ir civilinę infrastruktūrą, kuri iš esmės neturi nieko bendro su Ukrainos kariuomene ar Vakarų ginklų perdavimu.
Kaip įrodymą jis pateikė Rusijos atakas, per kurias buvo sunaikintas tuščias degalų rezervuaras ir automobilių degalinė.
„Nesuprantu, kodėl jie paleido kelias milijonus dolerių vertės raketas į paprastą seną automobilių degalinę. Tikriausiai Rusijos propaganda teigė, kad ten buvo remontuojami automobiliai, skirti batalionui „Azov“ – savanoriškam koviniam daliniui, kurį 2014 m. suformavo kraštutiniai dešinieji nacionalistai, o po to jis buvo įtrauktas į Nacionalinę gvardiją ir šiemet iki pat galo išliko Mariupolio gamyklos „Azovstal gynyboje. – Tai tiesiog apgailėtina.“
„Nesupratau, ar jų žvalgyba veikia netiksliai, ar tai kažkokia eilinė kvailystė“, – pridūrė jis.
Visgi jis priėjo prie išvados: „Tai yra teroras. Tai gyventojų bauginimas bei demoralizavimas, siekiant juos priversti daryti spaudimą vyriausybei“.
Iš tiesų, per pastarąjį mėnesį Rusijos raketų atakų taikiniais tapo prekybos centrai, pramogų centrai ir gyvenamieji namai, o jų metu žuvo daugybė civilių gyventojų, įskaitant moteris ir vaikus.
Praėjusią savaitę per Rusijos raketų ataką Dniepro mieste smogta „Južmaš“ mašinų gamyklai ir „Južnoje“ projektavimo biuro miesteliui bei priešais jį esančiai viešajai aikštei, žuvo du civiliai gyventojai ir dar daugiau buvo sužeista, sakė B.Filatovas.
Atrodo, kad taikiniu tapo „Južmaš“ ir „Južnoje“, kurios kadaise buvo svarbiausios sovietinių tarpžemyninių balistinių raketų gamybos įmonės ir nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. tarnavo Ukrainos gynybos ir kosmoso interesams. Tačiau, kaip ir daugelis Rusijos atakų, šios buvo netikslios.
Sėdėdamas šalia mėlynai geltonos Ukrainos vėliavos ir Dniepro miesto vėliavos, papuoštos kazokų kardu ir strėlėmis, B.Filatovas pasakojo, kaip išgyveno pirmąsias invazijos akimirkas ir kaip Dniepro miestas buvo paruoštas karo veiksmams.
Vasario 23 d. jis buvo savo vasarnamyje, kai jam paskambino karinės žvalgybos pareigūnai ir perspėjo, kad 24 d. anksti ryte Rusija pradės invaziją.
„Jie pasakė, jog atrodo, kad rusai ateis pas mus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad pareigūnai perėmė radijo transliacijas, kuriose Rusijos pajėgos aptarinėjo ką tik nuskambėjusius įsakymus.
Tai jį pribloškė, nes V.Zelenskis, pasak jo, ištisas savaites menkino invazijos grėsmę.
„Deja, vyriausybė, nepaisydama mūsų Vakarų partnerių ir asmeniškai prezidento J.Bideno perspėjimų, visus ramino, – sakė jis. – Mums buvo sakoma, kad gegužę kepsime šašlykus“.
B.Filatovas teigė rimtai atsižvelgęs į perspėjimus ir dėl 2014 m. įvykdyto Krymo užgrobimo dar iki vasario 24 d. pradėjęs rengtis invazijai.
„Išsiuntėme aiškius nurodymus svarbiausiems infrastruktūros objektams... surinkau savo specialistus ir pasakiau jiems, kad jei nutrūks interneto ar telefono ryšys, kaip mes susitiksime?“ – sakė jis. Jis taip pat kartu su nacionalistinės milicijos lyderiu Dmitrijumi Jarošu suorganizavo greitojo reagavimo savanorių pajėgas, kurios susirinktų prie mero kabineto „karo veiksmų atveju“.
„Apie 4 val. ryto į pagalbą atvyko 30 ginkluotų žmonių“, – sakė jis.
Maždaug tuo pačiu metu jis perskaitė Kijeve esančio ukrainiečių žurnalisto įrašą, kuriame kalbama apie sostinėje girdėtus sprogimus.
„Po trijų minučių, – sakė jis, – išgirdau sprogimus kairėje – kariniame objekte – ir dešinėje – Dniepro oro uoste“.
Į miestą buvo paleistos mažiausiai keturios raketos.
„Galėjau matyti nuo atakų degančių gaisrų spindesį, – pasakojo B.Filatovas. – Pasiėmiau savo daiktus ir išėjau į darbą“.
Jo darbas apėmė veiksmų koordinavimą su Dniepropetrovsko srities valdžia, siekiant įrengti kontrolės postus visame regione ir ypač Dniepro mieste, teritorinės gynybos pajėgų mobilizavimą, kurioms vadovauja jo ilgametis sąjungininkas, verslo lyderis ir politikas Hennadijus Korbanas bei tranšėjų kasimą miesto pakraščiuose.
Galiausiai, kai Rusijos „blitzkrygas“ prieš Kijevą žlugo ir V.Putinas įsakė kariams persiorientuoti ir sutelkti pastangas rytiniame Donbaso regione, pagrindinės užduotys buvo užtikrinti sklandų svarbiausių atsargų perdavimą ten esančioms Ukrainos pajėgoms ir sustiprinti Dniepro gynybą.
B.Filatovas atsisakė pateikti konkrečių duomenų apie Vakarų ginkluotę, kuri gali būti gabenama per šį regioną. Tačiau jis pripažino, kad jo miestui ir didesnei provincijai buvo labai svarbu užtikrinti, kad ginkluotė pasiektų fronto pozicijas.
„Mes sprendžiame tik gynybos klausimus“, – sakė B.Filatovas. – Perkame dronus, pikapus, uniformas, mėsos konservus, radijo imtuvus, viską, ko reikia kariams. Šių dalykų ieškome visame pasaulyje.“
Pasak jo, jis užsitikrino Amerikos miestų, įskaitant Čikagą ir Filadelfiją, paramą. Be to, jis užmezgė partnerystę su Osaka ir Kelnu. Kartu šie ir kiti miestai suteikė arba pažadėjo suteikti apie 30 greitosios pagalbos automobilių ir kitos svarbios įrangos.
Nereikėtų stebėtis, kad B.Filatovas, kuris po miestą važinėja šarvuotu visureigiu su būriu asmens sargybinių, greitai sukūrė tokį veiksmingą gynybos ir logistikos tinklą.
2014 m. B.Filatovas dirbo Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus pavaduotoju pas savo buvusį verslo partnerį Igorį Kolomoiskį, kuris buvo paskirtas vykdant eksperimentą, kai 2014 m. į Ukrainos regionus, kuriems gresia Rusijos vadovaujamų separatistų sukilimai, buvo paskirti įtakingi oligarchai. B.Filatovo užduotis buvo užgniaužti bet kokias prorusiškas separatistines nuotaikas ir grupes. Vykdydami šią užduotį, jis ir I.Kolomoiskis asmeniškai finansavo kelis savanorių batalionus ir siūlė atlygį už konfiskuotus ginklus ir pagautus rusų bei prorusiškus agentus. Už kulkosvaidžius buvo mokamos 1 000 JAV dolerių, už sunkiuosius kulkosvaidžius – 1 500 JAV dolerių, už granatsvaidžius – 2 000 JAV dolerių, o už rusų agentus – 10 000 JAV dolerių.
Rusijos pajėgos taip ir neužėmė Dniepropetrovsko teritorijos, iš dalies dėl šių pastangų, bet taip pat ir dėl Ukrainos savanorių kovotojų ryžto.
Nuo to laiko B.Filatovas nutraukė santykius su I.Kolomoiskiu, kuriam priklauso televizijos kanalas „1+1“, per kurį buvo rodomas V.Zelenskį išgarsinęs komedinis serialas „Liaudies tarnas“. Praėjusią savaitę V.Zelenskis, kaip pranešama, panaikino I.Kolomoiskio, kuris taip pat turi Kipro ir Izraelio pilietybes, Ukrainos pasą.
B.Filatovui tai nelabai trukdo, tačiau jis pyksta ant V.Zelenskio, kad šis neva taip pat atėmė Ukrainos pilietybę iš Dniepropetrovsko srities teritorinės gynybos pajėgų vadovo H.Korbano.
H.Korbanas šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad pasieniečiai uždraudė jam grįžti į Ukrainą po kelionės į užsienį.
„Tikiuosi, kad tai tebuvo tik tragiška klaida. Tikrai nenorėčiau, kad vyriausybė, pasinaudodama tuo, kad mūsų šalyje vyksta karas, pradėtų, tarkime, kurti autokratiją“, – kritikuodamas V.Zelenskį, sakė B.Filatovas.
Ukrainos politikai neoficialiai susitarė susiburti aplink vėliavą, atidėti į šalį nesutarimus ir nuoskaudas, siekiant vienybės kovoje prieš Rusiją.
„Karas nesuteikia teisės uzurpuoti valdžią“, – sakė B.Filatovas. „Mums nereikia naujo V.Putino“.
Parengta pagal „POLITICO“ inf.
