M. Rutte, dėl savo sugebėjimo išsisukti iš sudėtingiausių krizių ir skandalų pramintas „tefloniniu“ premjeru, prie vyriausybės vairo stovi iš viso 4 311 dienų – beveik 12 metų. Ministru pirmininku jis pirmąkart tapo 2010-ųjų spalį.
„Tai puikiausias darbas pasaulyje, neįtikėtina garbė. Turiu pasakyti, kad dabar ant mano darbo stalo guli daugybė galvosūkių, bet tokių dalykų pasitaiko“, – praėjusio mėnesio pabaigoje, Nyderlandų politikams pradedant vasaros atostogas, sakė M. Rutte.
Svarbiausias iš šių galvosūkių – vyriausybės tikslas sumažinti taršą azoto oksidais ir amoniaku mažinant gyvulių skaičių ir uždarant kai kuriuos ūkius.
Šie planai išprovokavo piktus ūkininkų protestus, pastarosiomis savaitėmis sukėlusius eismo chaosą. Jie traktoriais blokavo kelius ir greitkelius, ant kelių pylė mėšlą ir asbestą bei padeginėjo šieno rulonus.
55-erių M. Rutte, centro dešiniosios Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) lyderis, stovintis prie keturių partijų valdančiosios koalicijos vairo, sakė, kad neplanuoja švęsti tapimo ilgiausiai pareigas einančiu ministru pirmininku. Jis pavadino šią progą „nereikšmingu faktu“, ir sakė, kad jo tą dieną nebus Nyderlanduose.
Nors pastarojo meto apklausų rezultatai rodo, kad jo partijos populiarumas mažėja, ji tebėra didžiausia susiskaldžiusioje Nyderlandų politinėje erdvėje.
Pasak Andre Krouwelo, dėstančio politikos mokslus Amsterdamo laisvajame universitete, šis susiskaldymas padėjo M. Rutte ateiti į valdžią ir yra viena iš priežasčių, kodėl jis taip ilgai išsilaikė savo poste – dabar jis vadovauja jau ketvirtajai koalicinei vyriausybei.
Jis teigė, kad M. Rutte laimėjo kovą dėl valdžios savo paties partijoje tuo metu, kai tradicinės Nyderlandų politinės jėgos – krikščionys demokratai ir socialdemokratai – patyrė nuosmukį ir nebeiškilo.
„Iš esmės jis tapo ministru pirmininku ne dėl savo nuopelnų, o dėl kitų nesėkmių, nes kiti žlugo labiau nei VVD“, – interviu sakė A. Krouwelas.
Tai padėjo M. Ruttei išlaikyti Nyderlandų premjero postą, nepaisant per keliolika jo valdymo metų kilusių skaudžių krizių, ypač skandalo, susijusio su tūkstančiais jaunų šeimų, kurios buvo įstumtos į skolas ir neviltį, nes buvo nepagrįstai apkaltintos sukčiavimu su vaikų išmokomis.
Dėl šio skandalo atsistatydino trečioji M. Rutte koalicija. Tačiau jis atsitiesė ir po kelių savaičių, pernai kovą, atvedė VVD į pergalę visuotiniuose rinkimuose.
Kai kuriuose sluoksniuose M. Rutte vadinamas pernelyg apsukriu veikėju, o parlamente buvo apkaltintas melavęs įstatymų leidėjams, tačiau tuo pat metu jis laikomas rezultatų pasiekiančiu lyderiu, sakė A. Krouwelas.
„Manau, kad dėl šių dviejų elementų – ir, mano manymu, jie abu yra teisingi – jį sunku įveikti“, – kalbėjo politologas.
Pagal Nyderlandų premjero poste praleistą laiką M. Rutte aplenkė krikščionį demokratą Ruudą Lubbersą. Pastarasis šaliai vadovavo 4 310 dienų: nuo 1982-ųjų lapkričio 4-osios iki 1994-ųjų rugpjūčio 22-osios.
27 nares vienijančioje Europos Sąjungoje M. Rutte yra antras ilgiausiai dirbantis šalies lyderis. Jis nusileidžia tik Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui.
M. Rutte savo keturiose koalicijose yra dirbęs su viso politinio spektro partijomis. Be kita ko, 2010 metų spalio 14-ąją pradėjusiai dirbti mažumos koalicijai priklausė antiislamiškų pažiūrų įstatymų leidėjo Geerto Wilderso politinė jėga.
Dabartinėje vyriausybėje dirba keturios partijos: M. Rutte centro dešinioji VVD, progresyvioji partija D66, centro dešiniųjų „Krikščionių demokratų kvietimas“ (CDA) ir konservatyvi Krikščionių sąjunga.
Būdamas vienu iš ilgiausiai dirbančių ES lyderių, M. Rutte laikomas užkulisiniu tarpininku Bendrijos viršūnių susitikimuose Briuselyje. Vis dėlto jo santykiai su Pietų ir Rytų Europos šalių vadovais, kurie jį laiko „taupiųjų“ šalių grupės, reikalaujančios griežtų biudžeto taisyklių, vadovu, jau seniai yra įtempti.
Per savo vadovavimo laikotarpį M. Rutte susidūrė su daugybe krizių: pradedant 2014 metais įvykusia katastrofa, kai virš Rytų Ukrainos buvo numuštas oro linijų bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs lėktuvas, per kurią žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės, daugiausia – Nyderlandų piliečiai, ir baigiant COVID-19 pandemija.
Tačiau sustoti jis neketina.
„Man lemiamas veiksnys yra šis: ar turiu idėjų, energijos? Ar mane apima jaudulys penktadienio rytą, kai prasideda kabineto posėdis, kuriame pradedamos spręsti problemos? Kol to turiu, norėčiau tęsti“, – sakė jis.
