Dar rečiau šie pikti komentarai pasigirsta iš tokių nacionalistų, kurie paprastai pritaria viskam, ko iš jų reikalauja jų lyderiai.
Didžiąją rugpjūčio pirmosios savaitės pirmadienio ir antradienio dalį dauguma kinų pritarė griežtai vyriausybės, kariuomenės ir žiniasklaidos atstovų retorikai, kuria bandyta sužlugdyti JAV atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Vėlų antradienio vakarą, kai N. Pelosi lėktuvas nusileido Taivane, kai kurie socialinės žiniasklaidos vartotojai komentavo, kad yra nusivylę apgailėtina Pekino reakcija.
Jokių karinių veiksmų Taivano sąsiauryje, kaip jie buvo tikėjęsi, tądien nebuvo. Jokio numušimo, jokios raketų atakos, jokio naikintuvo, skrendančio šalia N.Pelosi lėktuvo. Tik keli, dar tuomet nekalti pranešimai apie karines pratybas.
Didžioji dalis vartotojų socialiniuose tinkluose skundėsi, kad jaučiasi nuvilti ir apgauti vyriausybės. „Nedemonstruokite galios, jei jos neturite“, – netrukus po skrydžio nusileidimo rašė Kinijos socialinio tinklo „Weibo“ vartotojas, pasivadinęs @shanshanmeiyoulaichi2hao. – Koks įvaizdžio praradimas!“
Vartotojas toliau rašė, kad valdžia nenusipelnė žmonių, kurie valandų valandas laukė, kad galėtų stebėti, kaip gali būti kuriama istorija. „Didi tauta. Kaip ironiška,“ – toliau rašė jis.
Stiprios emocijos internete parodė visuomenės nuomonės, kurią Pekinui teks valdyti, jei jis nuspręs įsiveržti į Taivaną, sudėtingumą. Jos taip pat atskleidė, kad nacionalizmas yra dviašmenis kardas, kurį galima lengvai nukreipti prieš vyriausybę. Kai kurie antikariniai komentarai, kuriems pavyko išvengti cenzūros, nors ir trumpam, taip pat leido suprasti, kokį psichologinį poveikį Ukrainos karas daro Kinijos visuomenei.
Kai kurie vartotojai Kinijos Liaudies išlaisvinimo armiją palygino su Kinijos vyrų futbolo rinktine, kuri šalyje žmonėms kelia juoką, kadangi tik kartą pateko į Pasaulio futbolo čempionatą. Jie šaipėsi iš pranešimo, kad Liaudies Kinija rengs karines pratybas netoli Taivano. „Taupykite dujas“, – sakė vienas Kinijos momentinių pranešimų programėlės „WeChat“ vartotojas. – Dabar jos labai brangios“, – atsakė kitas.
„WeChat“ trumpo vaizdo įrašo apie karines pratybas komentarų skiltis tapo nepatenkintų žmonių išsiliejimo vieta. Tarp tūkstančių komentarų keli Komunistų partijos nariai sakė, kad iš gėdos norėtų pasitraukti. Vienas kariuomenės veteranas sakė, kad tikriausiai daugiau niekada neminės savo karinės patirties. „Per daug piktas, kad užmigčiau“, – komentavo naudotojas, pasivadinęs @xiongai.
Vėliau komentarų skiltis buvo uždaryta.
Daugelis vartotojų atrodė ypač nusivylę Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kai Kinija pasakė „griežtai smerkia“ ir „iškilmingai pareiškia“, tai buvo tik tam, kad prajuokintų tokius paprastus žmones kaip mes“, – rašė „Weibo“ vartotojas @shizhendemaolulu, turėdamas omenyje Užsienio reikalų ministerijos atstovų spaudai kalbas apie N. Pelosi vizitą.
„Tokie kieti, kai kalbama apie vidaus valdymą, ir tokie bailūs užsienio reikaluose“, – rašė vartotojas. – Visiškas nusivylimas!“
Trečiadienio popietę Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying į klausimą apie visuomenės nusivylimą atsakė, kad, jos nuomone, Kinijos žmonės yra racionalūs patriotai ir pasitiki savo šalimi bei vyriausybe.
Kinijos komunistų partija nacionalizmą kaip valdymo priemonę naudoja nuo Mao laikų. Dabartinis Kinijos aukščiausiasis lyderis Xi Jinpingas perkėlė jį į naują lygmenį. „Nacionalizmas tampa pagrindiniu tiek partijos, tiek asmeninio Xi Jinpingo politinio teisėtumo ramsčiu“, – savo knygoje „Išvengiamas karas: katastrofiško JAV ir Xi Jinpingo Kinijos konflikto pavojai“ rašė „Asia Society“ vadovas, buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas.
Taivano – savivaldžios demokratinės valstybės, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi – suvienijimas su žemynine dalimi yra pagrindinis Kinijos nacionalizmo siekis.
Tačiau, kaip teigia K.Ruddas ir kiti ekspertai, kartais pasirodo, kad nėra paprasta suvaldyti iš „butelio paleistą nacionalistinį džiną“. „Ši problema, valdant Xi Jinpingui, tapo vis opesnė, nes nacionalistiniai raginimai iš Kinijos propagandos aparato pakraščių persikėlė į patį centrą“, – rašė jis.
Šią savaitę internete kilusi reakcija yra to pavyzdys.
Dauguma kinų nekreipė dėmesio į būsimą N. Pelosi vizitą Taivane iki pirmadienio popietės, kai oficialių ir pusiau oficialių pareiškimų virtinė privertė daugelį manyti, kad Kinija gali imtis griežtų, galbūt karinių, veiksmų jai atgrasyti.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, gerai žinomas Kinijos diplomatas, pirmadienį įspėjo Jungtines Valstijas, kad Kinijos Liaudies armija „niekada nesėdės nuošalyje“. Kinija neabejotinai imsis ryžtingų ir griežtų atsakomųjų priemonių savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui ginti. Komunistų partijos oficialaus laikraščio „People's Daily“ interneto svetainėje dviejų pastraipų straipsnis apie jo komentarus buvo peržiūrėtas 2,7 mln. kartų.
Tą patį vakarą Kinijos žmonių liaudies armijos rytų vadavietė, kuriai priklauso Taivanas, „Weibo“ paskelbė, kad laukia įsakymo kovoti ir „palaidos visus įsiveržusius priešus“. Įrašas buvo pamėgtas daugiau nei milijoną kartų, o įdėtas vaizdo įrašas, kuriame rodomi bombardavimų ir sprogimų kadrai, sulaukė daugiau nei 47 mln. peržiūrų.
Verta paminėti Hu Xijin, į pensiją išėjusį „Global Times“, Komunistų partijos bulvarinio laikraščio, kuris per pastaruosius tris dešimtmečius atliko bene didžiausią vaidmenį kurstant kinų nacionalizmą, vyriausiojo redaktoriaus vaidmenį.
Praėjusią savaitę Hu Xijin pirmą kartą socialiniame tinkle „Twitter“ pasiūlė Kinijai numušti N. Pelosi lėktuvą, jei ji apsilankytų Taivane. Tinklalapyje „Weibo“ jis paragino savo beveik 25 mln. sekėjų „palaikyti visas vyriausybės atsakomąsias priemones ir dalytis neapykanta priešui“.
„Mes tikrai imsimės griežtų atsakomųjų priemonių, kad smogtume JAV ir Taivanui“, – rašė jis antradienį. – Taip stipriai, kad Taivano valdžia dėl to gailėsis“.
N.Pelosi lėktuvui nusileidus Taipėjuje, Kinija paskelbė paskelbė apie bauginančias karines pratybas aplink Taivaną. Tačiau dėl to, kad nebuvo imtasi jokių tiesioginių karinių veiksmų, daugelis nacionalistų pasijuto nuskriausti. Jų didvyriai, įskaitant Hu ir Zhao, prarado dalį savo auros.
Vėlyvą antradienio vakarą Hu Xijin „Weibo“ paskyrą užplūdo pikti, sarkastiški ir įžeidžiantys komentarai. „Jei būčiau jūsų vietoje, man būtų taip gėda, kad nedrįsčiau ištarti nė žodžio ir slėpčiausi iki Taivano susivienijimo dienos“, – komentavo „Weibo“ vartotojas, pasivadinęs @KAGI_02.
Harvarde išsilavinimą įgijęs nacionalistiškai nusiteikęs tinklaraštininkas Ren Yi ankstų trečiadienio rytą parašė aštrų komentarą, kuriame ragino apriboti Hu Xijin įtaką.
Savo „Weibo“ įraše Ren Yi teigė, kad nepateisinti dideli visuomenės lūkesčiai gali pakenkti vyriausybės patikimumui. Dėl šių nerealių lūkesčių jis kaltino poną Hu Xijin, sakydamas, kad į jo pranešimus buvo žiūrima pernelyg rimtai, nes jis kadaise vadovavo partijos laikraščiui.
Renas Yi nėra vienintelis asmuo, norintis nuversti Hu Xijin, dabartinį „Global Times“ apžvalgininką, iš įtakingiausio Kinijos žurnalisto posto. Kiti komentatoriai ir socialinės žiniasklaidos veikėjai taip pat prašo patraukti jį atsakomybėn.
Kinijos socialinėje žiniasklaidoje taip pat pasigirsta antikarinėmis nuotaikomis nusiteikusių komentarų. Kai kurie žmonės teigė, kad į fronto linijas turėtų būti siunčiami tik internete aktyvūs karo kurstytojai. Kai kurie tėvai nerimauja, kad jų vaikai gali būti pašaukti į kariuomenę. Kiti bandė raginti savo tautiečius pažvelgti į Ukrainą ir Rusiją, kad suprastų, jog karas reiškia mirtį ir ekonominį susinaikinimą.
Zou Sicongas, rašytojas, pastaruosius kelis mėnesius keliavęs po Lenkiją, „WeChat“ tinkle ragino žmones realiai suprasti karą, sakydamas, kad sužinojo, ką patyrė ukrainiečiai ir paprasti rusai.
Žmonės turėtų džiaugtis, kad antradienio vakarą nieko neįvyko, sakė jis. „Turėtumėte jaustis laimingi, kad vis dar galite užsiimti savo verslu, rytoj eiti į darbą, pasitikrinti dėl kovido ir gyventi“, – rašė jis. – Prašome melstis už save ir savo artimuosius, kad iš šios artėjančios audros ištrūktume sveiki“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
