Kitą dieną po to, kai birželio mėn. raketos smūgis į prekybos centrą centrinėje Ukrainoje nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybių, Kremliaus finansuojamos televizijos tinklo „RT en Español“ paskyroje „Facebook“ ispanų k. buvo užginčyti išpuolio faktai.
Socialinių tinklų paskyroje, kurią galima rasti didžiojoje Centrinės ir Pietų Amerikos dalyje ir net Jungtinėse Valstijose, paskelbtas kariuomenės atstovo spaudai vaizdo pareiškimas, kuriame teigiama, kad Rusijos karinės oro pajėgos bombardavo Ukrainos ginklų slėptuvę, kur buvo laikomi Vakarų sąjungininkų tiekiami ginklai. Remiantis Ukrainos vyriausybės paskelbtu vaizdo įrašu ir dienraščio „The New York Times“ gautais išgyvenusių atakos dalyvių parodymais, nustatyta priešingai.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, „Facebook“, „Twitter“ ir kitos socialinės žiniasklaidos milžinės ėmėsi blokuoti arba apriboti Kremliaus propagandos mašinos paskyrų pasiekiamumą Vakaruose.
Tačiau šios socialinių tinklų pastangos buvo ribotos dėl vartotojų geografinės padėties ir skirtingų kalbų vartojimo – buvo sukurtas ne bendras draudimas, o apribojimų kratinys.
Ispanų kalba Lotynų Amerikoje ar arabų kalba Artimuosiuose Rytuose nenutrūkstamu Rusijos propagandos ir dezinformacijos srautu bandoma ir toliau pateisinti prezidento Vladimiro Putino invaziją, demonizuoti Ukrainą ir užglaistyti Rusijos atsakomybė dėl įvykdytų žiaurumų per kuriuos žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.
Dėl to informaciniame kare susidarė geografinė ir kultūrinė asimetrija, kuri susilpnino Amerikos ir Europos vadovaujamas pastangas daryti platų tarptautinį spaudimą V. Putinui, kad šis nutrauktų karą.
„Visame pasaulyje vis dar nėra užgniaužtas liūdnai pagarsėjęs Rusijos gebėjimas kovoti ne tik mūšio lauke, realiame mūšio lauke, bet ir kovoti pasitelkiant informaciją ir jos iškraipymus“, – sakė Paulas M. Barrettas, Niujorko universiteto Sterno verslo ir žmogaus teisių centro direktoriaus pavaduotojas, neseniai parašęs tyrimą apie žalingą Rusijos propagandos sklaidą „YouTube“.
Dėl „Facebook“, „Twitter“ ir net Kinijai priklausančios programėlės „TikTok“ negebėjimo griežčiau tikrinti rusiškų pranešimų kita nei anglų kalba, prasidėjo didžiulė kritika mesta šiems tinklams.
Prieš dvi savaites Jungtinių Valstijų senatorių grupė taip pat išreiškė kritiką, kaltindama platformas tuo, kad jos leidžia Rusijai ispanų kalba „stiprinti ir eksportuoti savo melą į užsienį“. Nors šios pastangos buvo nukreiptos į Centrinę ir Pietų Ameriką, dezinformacija pasiekė ir ispaniškai kalbančią auditoriją Jungtinėse Valstijose.
Įstatymų leidėjai paragino bendroves dėti daugiau pastangų, kad būtų blokuojami ispaniški Rusijos kanalai, įskaitant „RT en Espanol“ ir „Sputnik Mundo“, iš kurių skleidžiamų melagienų buvo kaltinimas JAV, kad ši neva gamina biologinius ginklus Ukrainoje. Dezinformacijos ekspertai teigia, kad šie aplaidūs veiksmai atskleidžia socialinių tinklų tarptautinių operacijų, kurioms dažnai skiriama mažiau išteklių nei Jungtinėse Valstijose, trūkumus.
Rusijos karo propagandos poveikį viešajai nuomonei užsienyje sunku tiksliai įvertinti. Apklausos rodo, kad V. Putinas tebėra nekenčiamas pasaulio lyderis, o tai leidžia manyti, kad Kremliaus pastangos dar nepadidino pasaulinės paramos invazijai.
Tuo pat metu Rusijos dezinformacija laisvai sklinda tose pasaulio dalyse, kur karas Ukrainoje vertinamas ne taip griežtai, kaip Jungtinėse Valstijose ir Europoje.
„Šiomis nepaprastomis aplinkybėmis turime išlikti budrūs dėl žinomų Rusijos dezinformacijos skleidėjų gebėjimo skleisti melagingą informaciją apie Putino invaziją į Ukrainą ispanų ar bet kuria kita kalba“, – laiške „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui rašė demokratai, senatoriai Robertas Menendezas ir Timas Kaine'as bei respublikonas Billas Cassidy.
Rašytiniame atsakyme į klausimus „Facebook“ teigė apribojusi prieigą prie RT ir „Sputnik“ paskyrų Europos Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ukrainoje, tik gavusi valdžios pareigūnų prašymus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atmetė Prancūzijos RT apeliaciją, kuria buvo prašoma panaikinti draudimą tinklui dirbti šiame bloke).
„Facebook“ taip pat pranešė, kad užblokavo visos Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimus. Kitomis kalbomis veikiančioms paskyroms taikomos tos pačios taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią dezinformacijai ar žalingam turiniui, teigė bendrovė.
„Visoje bendrovėje dirba kelios komandos, kad apribotų dezinformacijos plitimą dešimtimis kalbų“, – sakoma bendrovės pareiškime.
Praėjus kelioms dienoms nuo karo pradžios „Twitter“ taip pat uždarė Rusijos paskyras Europos Sąjungoje ir pridėjo etiketes prie paskyrų, kurios pateikdavo nuorodas į šias paskyras.
Neseniai „TikTok“ sakė, kad pašalino arba paženklino dešimtis tūkstančių pranešimų siekdami apsaugoti nuo melagienų“. Gegužės mėn. platforma pridėjo etiketes ir prie Ukrainos vyriausybės paskyrų.
Prieš Kremlių nukreipti veiksmai nesutrukdė jam naudotis vakarietiška socialine žiniasklaida, siekiant įsiskverbti į užsienio auditoriją. Jo propagandos tinklas, kuris daugelį metų siekė sukurti auditoriją daugeliu kalbų, suaktyvėjo praėjusią žiemą, kai Rusijos kariuomenė telkėsi aplink Ukrainą – ir savaitėmis po vasario 24 d. invazijos.
RT en Español „Facebook“ puslapį seka 18 mln. sekėjų, t. y. daugiau nei anglišką svetainę ar CNN ispaniškus kanalus. Pasak pilietinės organizacijos „Avaaz“ atliktos analizės, per kelias savaites po karo pradžios labai išaugo Rusijos pranešimų aktyvumas.
Per pirmąjį karo mėnesį „Avaaz“ nustatė, kad „RT Online“, televizijos tinklo puslapis arabų kalba socialiniame tinkle „Facebook“, sulaukė 187 proc. didesnio įsitraukimo. Brazilijoje ir Japonijoje esančios „Sputnik“ paskyros taip pat patyrė skaitomumo šuolius, nors ir mažesnius. Panašios analizės, kurią atliko socialinės žiniasklaidos veiklą stebinti įmonė „Zignal Labs“, rezultatai parodė, kad išaugo RT ir „Sputnik“ naujienų ispanų kalba pranešimų dalijimasis.
Šiose svetainėse Rusijos karas melagingai vaizduojamas kaip teisinga priežastis, nukreipta prieš fašistinį režimą Ukrainoje, kuris siekė įsigyti branduolinių ginklų ir kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pradėjo kurti biologinį ginklą prie Rusijos slenksčio. Pagal šį iškreiptą požiūrį į karą, užfiksuoti žiaurumai tokiuose miestuose kaip Buča yra perdėti ar net apgaulingi, surežisuoti siekiant demonizuoti Rusiją.
Skaitmeninių teisių ir atskaitomybės gynimo grupės „Free Press“ vyresnioji patarėja Nora Benavidez teigė, kad „Facebook“ ilgą laiką laikėsi anglocentrinio požiūrio į moderavimo politiką, dėl kurio nebuvo atsižvelgiama į žalingą dezinformaciją įvairiomis temomis kitomis kalbomis ir kitose pasaulio dalyse.
Pasak jos, nors „Facebook“ naudojama daug kalbų, daugiau nei 80 proc. socialinio tinklo vykdymo užtikrinimo išteklių yra anglų kalba.
„Manau, kad tai yra tam tikra fanatizmo forma, kad likusi pasaulio dalis neturėtų būti apsaugota nuo blogiausio ir pavojingiausio turinio taip, kaip turėtų būti apsaugoti anglakalbiai vartotojai“, – sakė ji.
Demokratijos saugumo aljanso vyresnysis ekspertas Bretas Šaferis sakė, kad ispaniški ir arabiški Rusijos valstybinės žiniasklaidos padaliniai yra įtakingiausi šalies „Facebook“ ir „Twitter“ tinkluose. „RT en Espanol“, „Sputnik Mundo“ ir „RT Play en Español“ pateko tarp dešimties lankomiausių puslapių Facebook tinkle Lotynų Amerikoje ir sulaukė dešimčių milijonų žiūrovų.
Net ir įvedus apribojimus, Rusija ieškojo būdų kaip apeiti situaciją. „RT en Español“ sukūrė naujas paskyras „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „YouTube“ pavadinimu „Ahi Les Va“, kaip parodė P. Schaferio komandų tyrimai. Šios paskyros ir toliau skelbia Rusijos dezinformaciją vis didesnėms naujų sekėjų grupėms.
„Jei kalbėsitės su Lotynų Amerikos gyventojais, į RT žiūrima kaip į dar vieną žiniasklaidos priemonę, kurią reikia skaityti ir kuria reikia pasitikėti, – sakė jis. – Ji turi didžiulę įtaką.“
Nepavykus persekioti rusiškų pranešimų ispanų, arabų ir kitomis kalbomis, Kremliui atsivėrė galimybė užkariauti auditoriją tose pasaulio dalyse, kur į Jungtines Valstijas, pagrindinį piktadarį, žiūrima dviprasmiškiau.
Birželio mėnesio „Bertelsmann Foundation“ ataskaitoje pažymėta, kad 42 proc. RT ispanų tinklo vartotojų buvo trijose šalyse, kurios palaikė Rusiją arba išreiškė neutralumą kare su Ukraina: Argentina, Venesuela ir Meksika.
„Dalį RT sėkmės tikriausiai lėmė ne tiek rusiškos įvykių versijos propagavimas, kiek Vakarų naratyvo kvestionavimas, – sakė Argentinos sostinėje Buenos Airėse esančio Torcuato di Tella universiteto politologas Philipas Kitzbergeris. – Ir tai randa atgarsį tam tikrose grupėse, kurios Lotynų Amerikoje siejamos su kairiąja puse, labai kritiškai vertinančia JAV.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
