Dėl vizų draudimo rusams aidi visa Europa: padėtį aštrina Rusijos piliečių išpuoliai Vakaruose, tačiau kiti atkerta – ras kelią į Europą

Europos Sąjungos politikams diskutuojant dėl draudimo Rusijos piliečiams lankytis jų šalių paplūdimiuose, rusų išeiviai baiminasi, kad grįžimas į „sovietinę izoliaciją“ jiems bus pavojingas.

Prorusiškų demonstrantų automobilių kolona Kelne, Vokietijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Prorusiškų demonstrantų automobilių kolona Kelne, Vokietijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Talinas, Estija.<br>123rf.com nuotr.
Talinas, Estija.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 17, 2022, 10:13 PM, atnaujinta Aug 18, 2022, 11:36 AM

Tūkstančiai rusų atvyko į Europą su trumpalaikėmis vizomis nuo tada, kai šalis įsiveržė į Ukrainą. Kai kurie ieškojo galimybių pabėgti nuo represijų, o kiti tiesiog norėjo vasarą ištrūkti į paplūdimį. Tęsiantis karui Ukrainoje kai kurie Europos politikai ragina panaikinti trumpalaikes vizas, leidžiančias rusams atostogauti ES šalyse.

Tokios šalys kaip Ukraina, Estija, Latvija, Suomija ir Čekija paragino ES apriboti arba blokuoti trumpalaikes Šengeno vizas rusams, protestuodamos prieš jų šalies invaziją į Ukrainą.

Po šešių karo mėnesių šis pasiūlymas atspindi plačiai paplitusį nusivylimą Rusijos visuomene, kuri, atrodo, nesugeba arba nenori reikšmingai pasipriešinti jos vardu vykdomam karui. Padėtį dar labiau pablogino garsūs incidentai, tarp kurių – rusė moteris, priekabiavusi prie dviejų ukrainiečių pabėgėlių Europoje.

„Nustokite išduoti turistines vizas rusams, – praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Apsilankymas Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė.“

Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė šį raginimą, sakydamas, kad visuotinį vizų draudimą rusams „sunku įsivaizduoti“. Tikimasi, kad ES užsienio reikalų ministrai šią priemonę aptars per neoficialų susitikimą šį mėnesį, nors tam, kad toks sprendimas įsigaliotų, reikėtų visų 27 bloko narių pritarimo.

Pasiūlymas taip pat sukėlė karštas diskusijas tarp rusų, įskaitant aršių karo priešininkų, gyvenančių emigracijoje Europoje, apie tai, kad draudimas išduoti vizas gali reikšti žingsnį link izoliacijos, primenančios sovietinį laikotarpį.

„Nematau nieko gero, kad rusams būtų uždrausta atvykti į Europą, nes jiems reikia pamatyti laisvą pasaulį“, – sakė rusų tinklaraštininkas Ilja Krasilščikas, kuriam Rusijoje buvo grasinama patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nepritarimą karui ir kuris šiuo metu yra Europoje.

Nors jis mano, kad draudimas išduoti vizas vargu ar bus priimtas, jis teigė, kad dėl problemų, susijusių su banko sąskaitų atidarymu Europoje, disidentams buvo sunku veikti užsienyje. Vietoj to jis norėtų, kad būtų sustiprinta kontrolė, kad būtų nustatyti ir namo siunčiami rusai, palaikantys karą Ukrainoje.

„O dėl minties, kad jei rusai negalės išvykti iš šalies, jie sukils ir nuvers režimą, tai visiškas melas... Sovietų Sąjungos patirtis rodo, kad sienų uždarymas neveda prie režimo nuvertimo. Suprantu dabartinį pyktį, bet manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai pavojinga“, – pridūrė jis.

Daugelis rusų, į kuriuos kreipėsi „Observer“, sutiko, kad įprastas turizmas tapo aiškiu įtampos židiniu, šaliai įsitraukus į žiaurų karą su savo kaimyne.

„Manau, kad jei išvykstate iš Rusijos, turite aktyviai pasisakyti prieš karą, – sakė Ira Lobanovskaja, kuri „Telegram“ platformoje sukūrė kanalą „Persikėlimo iš Rusijos Federacijos vadovas“, kad patartų žmonėms, kaip išvykti iš šalies. – Jūs nebegalite nesidomėti politika: dabartinėmis sąlygomis tai barbariška. Mes tai pabrėžiame padėdami žmonėms persikelti... Suprantu, kad Vakarai nenori, jog rusai linksmintųsi Europos gatvėse.“

Tačiau rusų laikymas Rusijoje duotų priešingą rezultatą, sakė ji ir pridūrė, kad maždaug pusė iš daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, kuriuos konsultavo jos organizacija, nori pasisakyti arba dalyvauti antivyriausybinėse eitynėse. „Jiems reikia susivienyti užsienyje, sudaryti antikarinius aljansus ir kalbėti garsiai. Tokios branduolinės galybės kaip Rusija dabar neįmanoma nuversti iš vidaus. Tai tiesiog nerealu.“

Tačiau buvęs Dūmos deputatas Ilja Ponomarevas, nuo 2016 m. gyvenantis Ukrainoje, pritaria draudimui. Jis sakė, kad pajėgūs rusai turėtų likti Rusijoje ir kovoti su režimu ir teigė, jog nėra produktyvu, kad žmonės tiesiog eitų į kalėjimą, todėl „išvykimas iš šalies turėtų būti kraštutinė priemonė“.

„Negalima susilaikyti nuo šio karo, – sakė jis interviu Ukrainoje. – Jei norite susilaikyti, nesiskųskite, kad jus išvaro iš Europos.“ Jis pridūrė manantis, kad 98 proc. iš šalies išvykstančių žmonių negresia pavojus, ir jie išvyksta „tik todėl, kad jiems [Rusijoje] nepatogu“.

I.Ponomarevas tęsė: „Labai pritariu Estijos vadovei, kai ji pasakė, kad buvimas Europoje nėra žmogaus teisė, tai privilegija. Jei norite šios privilegijos, pirmiausia ką nors nuveikite Rusijoje, užsitarnaukite šią privilegiją, padarykite kokį nors drąsų žingsnį, o tada išvykite. Ir mes neturėtume riboti tokių žmonių išvykimo.“

Šį savaitgalį internetiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo raginimą apriboti Šengeno vizų išdavimą rusams, sakydamas, kad „turėtų būti garantijos, jog Rusijos žudikai ir valstybinio teroro bendrininkai nesinaudos Šengeno vizomis“.

Tačiau jis taip pat paragino paremti rusus, „kuriems iš tiesų reikia pagalbos“.

„Yra gerai žinomų teisinių mechanizmų, pasitelkiant pabėgėlio statusą, prieglobsčio prašymus ir kitus būdus gauti paramą“, – vardino jis.

Rusijos aktyvistai teigia, kad turistinės vizos yra svarbi priemonė daugeliui žmonių, bandančių išvykti iš Rusijos, ypač kai jie bėga per sausumos sienas, nes išvykti iš šalies lėktuvu yra per brangu arba per daug pavojinga.

„Tai saugumo mechanizmas tūkstančiams rusų, kurie jau kenčia arba ateityje gali kentėti nuo represijų, – sakė šiuo metu Europoje esantis Antonas Barbašinas iš naujienų svetainės „Riddle Russia“. – Draudimas išduoti vizas apribos režimo kritikų galimybes patekti į saugią vietą, kai jiems to prireiks.“

Tokios šalys kaip Latvija, Estija ir Suomija nuo karo pradžios patyrė rusų turistų ir emigrantų antplūdį ir pradėjo savarankiškai griežtinti imigracijos taisykles bei taikyti ribotus vizų išdavimo draudimus.

Tarp kitų neoficialių pasiūlymų, kuriais siekiama apriboti Rusijos turizmą karo metu, yra reikalavimas, kad rusai, atvykę į Europą, pasirašytų invaziją smerkiantį pareiškimą. Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas siūlo reikalauti, kad atvykstantieji iš Rusijos sumokėtų maždaug 100 eurų mokestį Ukrainos atstatymui.

„Toms šalims, kurios nenori uždrausti visiems rusams atvykti į jų šalis, idėja imti papildomą mokestį už vizą, kuris vėliau būtų skirtas Ukrainos atstatymui, siūlo alternatyvų atsaką, – sakė jis. – Nieko nedarymas – tiesiog status quo išlaikymas – neturėtų būti pasirinkimas.“

Jis teigė, kad taip būtų išvengta visuotinių apribojimų, kurie galėtų nubausti rusus, nepritariančius karui, ir padėti paskatinti protų nutekėjimą Rusijoje.

„Kalbant apie dilemą, kad rusai kaltinami Ukrainos vyriausybės rekonstrukcijos finansavimu, na, tai jų pasirinkimas, niekas neverčia jų keliauti į demokratinę Europą! Vietoj to jie gali atostogauti Europos šalyje Baltarusijoje.

Turtingi rusai tikriausiai rastų būdą, kaip apeiti bet kokį draudimą“, – sakė Didžiosios Britanijos pasą turintis rusų verslininko sūnus. Šią vasarą jis lankėsi Sen Tropeze ir anot jo, ten buvo „tiek pat rusų, kiek ir įprastai“.

„Elitas visada ras būdą, kaip patekti į Europą“, – tikino jis. – Daugelis mano kartos atstovų čia lankė mokyklą. Mes pakankamai ilgai gyvenome Vakaruose, kad gautume leidimus gyventi arba antrą pasą. Tie, kurie to neturi, kalba apie turkiškų dokumentų gavimą, jei Europa tai įgyvendins. Pinigų turintiems visada atsiras spragų.“

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.