„Miestas su rusiška istorija“, – skelbia reklaminiai stendai Ukrainos Chersono mieste, kurį nuo pirmųjų kovo dienų okupavo Rusijos kariuomenė. Kituose iškabintos Rusijos vėliavos arba Vladimiro Putino citatos.
Per pastaruosius penkis mėnesius Maskva paskyrė okupacinę administraciją, kuri valdo Chersono regioną, ir įsakė mokyklose dėstyti pagal rusišką programą. Vietos gyventojai raginami prašyti rusiškų pasų, kad galėtų gauti pensijas ir kitas išmokas.
Kitas Kremliaus plano etapas – referendumas, kuriuo siekiama šiems faktams suteikti fiktyvų teisėtumo jausmą ir sukurti pretekstą prijungti Chersoną ir kitas okupuotas Pietų Ukrainos dalis prie Rusijos, pasinaudojant atnaujinta 2014 m. Krymo plano versija.
Telefoninių interviu metu Chersono gyventojai teigė, kad entuziazmas dėl referendumo yra minimalus, ir pasakojo, kad mieste tvyro nervingos ir slogios nuotaikos.
Gyventojai vis dar nežino, ką gali atnešti ateinantys keli mėnesiai: greitą Ukrainos kontrpuolimą siekiant susigrąžinti kontrolę, užsitęsusį mūšį, kuris pavers miestą griuvėsiais, arba tai, kad Rusija surengs savo fiktyvų referendumą ir aneksuos teritoriją.
„Reikia prisiminti, kad Chersone niekada nebuvo kalbama apie referendumą, prieš karą niekas apie tai negalvojo. Dabar tai bus referendumas per prievartą“, – sakė Kostiantynas, kuris iki okupacijos dirbo IT sektoriuje.
Netgi tie, kurie save apibūdino kaip apolitiškus, teigė esantys griežtai prieš balsavimą referendume ar prisijungimą prie Rusijos.
„Į referendumą, žinoma, neisiu. Nepažįstu nė vieno, kuris eitų. Nesu politinis žmogus ir neturiu tvirtos nuomonės apie politiką, bet man aišku, kad referendumas nėra teisėtas“, – sakė Svitlana, buvusi grožio salono darbuotoja, kuri dabar gatvėje pardavinėja maisto produktus, siekdama sudurti galą su galu.
Rusijos valdžios institucijos naudoja bauginimus, kad užgniaužtų visuomenės pasipriešinimą jų valdžiai. Kovo ir balandžio mėn. vykusių proukrainietiškų mitingų serija buvo nutraukta po to, kai Rusijos kariai šaudė į minią svaiginamosiomis granatomis ir pradėjo sulaikinėti organizatorius jų namuose.
Gegužės pabaigoje miesto internetas buvo nukreiptas per Rusijos serverius, o visa vietos žiniasklaida buvo išjungta arba užpildyta prorusišku turiniu.
Dabar bet kokie tai priekaištai dėl rusų valdžios įprastai išreiškiami tyliai. Gyventojai buvusį triukšmingą 300 000 gyventojų miestą apibūdina kaip „miestą vaiduoklį“. Oficiali komendanto valanda prasideda 22 val. vakaro, tačiau mažai kas išeina į lauką po 17 val.
Triukšmingus protesto mitingus pakeitė pogrindinis partizaninis judėjimas. Plakatai ir skrajutės, slapta išklijuoti po visą miestą, grasina mirtimi tiems, kurie bendradarbiaus su okupantais. Birželio mėn. vienas marionetinės valdžios pareigūnas žuvo per bombos sprogimą, kai vyko į darbą.
Kiti padeda Ukrainai dalydamiesi informacija. Vienas asmuo teigė, kad kovo mėn. atsiliepė į „Facebook“ įrašą, kuriame buvo ieškoma žmonių, gyvenančių okupuotose teritorijose, ir dabar reguliariai dalijasi informacija su savo kontaktiniu asmeniu iš Ukrainos saugumo tarnybų.
„Aš niekaip nedalyvauju jokiose pogrindinėse organizacijose. Tiesiog perduodu informaciją, kurią matau... kokios gamyklos bendradarbiauja su okupantais, apie kariuomenės judėjimą, apie atidaromus Rusijos bankus“, – sakė jis.
Pranešama, kad Kremlius planuoja surengti referendumą rugsėjo 11 d. Birželio mėn. rusų kalba leidžiamas naujienų portalas „Meduza“ citavo tris Kremliui artimus šaltinius, kurie išsamiai išdėstė planą surengti referendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono – ir vėliau paversti jas vienu nauju Rusijos regionu.
Gali būti, kad Rusija dels, tikėdamasi karinių pergalių, dėl kurių keturi regionai bus visiškai kontroliuojami. Ukrainai vis dar priklauso didieji Donecko srities miestai, tokie kaip Slovianskas ir Kramatorskas, taip pat Zaporožės miestas.
Tačiau, kai kuriais duomenimis, jau spausdinami balsavimo biuleteniai. Liepos pabaigoje Rusijos administracija Chersone pakvietė žmones siūlyti savo kandidatūras į rinkimų pareigūnus.
Zaporožėje regiono parlamento pirmininkė Olena Žuk sakė pastebinti „daug ženklų“, jog rusai netrukus ruošiasi surengti referendumą okupuotose regiono dalyse.
„Pradėkime nuo to, kad bet koks referendumas būtų neteisėtas pagal Ukrainos įstatymus, pagal Rusijos įstatymus, pagal bet kokius įstatymus“, – sakė ji interviu telefonu.
Formaliai aneksuoti daugiau Ukrainos teritorijos galbūt nuo pat pradžių nebuvo Kremliaus karo planuose. Atrodo, kad V.Putino tikslas buvo žaibiškas įžengimas į Kijevą ir prorusiškos marionetinės vyriausybės, kuri išlaikytų Ukrainą kaip nominaliai nepriklausomą valstybę Rusijos pašonėje, įkūrimas.
Šis planas žlugo, ir dėmesys buvo sutelktas į didesnių pietų ir rytų Ukrainos teritorijų aneksiją. Chersono ir Zaporožės regionuose rusai paskyrė buvusius Ukrainos parlamento narius Volodymyrą Saldą ir Jevheną Balyckį nominaliais administracijos vadovais.
Prieš mėnesį V.Saldo susirgo ir, kaip pranešama, buvo išvežtas į Maskvą komos būsenos, pasklidus gandams apie apsinuodijimą.
Zaporožėje O.Žuk sakė, kad asmeniškai pažinojo J.Balyckį ir buvo „sukrėsta“, kad jis nusprendė bendradarbiauti. Tačiau ji prognozavo, kad rusams jis netrukus bus mažai naudingas.
„Niekas nemėgsta išdavikų. Tokia yra gyvenimo taisyklė“, – sakė ji.
„Pirmosiomis dienomis šie žmonės siunčiami į miesto aikštę, kad praneštų: „Rusija mums padės. Mes visi esame broliai“. Tačiau po vieno ar dviejų mėnesių, kai žmonės bus šiek tiek nuraminti, ateis kiti žmonės ir perims realią valdžią“.
Žemesnėse grandyse rusai sunkiai rado ukrainiečių pareigūnų, kurie užpildytų jų okupacinių administracijų gretas, ypač kai ateitis tokia neaiški.
„Niekas nenori dirbti rusams. Jie žino, kad tai vienpusis bilietas į pragarą“, – sakė Kostiantynas, buvęs IT darbuotojas. Rusijos televizija kartais užtušuoja pareigūnų veidus, kad jie netaptų išpuolių taikiniais.
Vienas iš labiausiai matomų Rusijos valdymo Chersone veikėjų yra Kyrylo Stremousovas, buvęs tinklaraštininkas, pasisakantis prieš skiepus, kuris 2020 m. dalyvavo mero rinkimuose ir gavo apie 1,5 proc. balsų.
Nors būta dingimų ir pranešimų apie kankinimus, padėtis okupuotuose Chersono ir Zaporožės regionuose skiriasi nuo visiško teroro, kurį Rusijos pajėgos kovo mėn. sukėlė Bučoje ir kitose okupuotose teritorijose arčiau Kijevo. Šiuo atveju rusai bandė pradėti tam tikrą „širdžių ir protų“ operaciją, greta jau ir taip kurstomo gyventojų įbauginimo.
Viename iš neseniai vykusių susitikimų K.Stremusovas miniai žmonių, kurių daugumą sudarė pensininkai, sakė, kad Rusija atvyko išspręsti jų problemų, žadėjo pagerinti ekonominę padėtį ir perpasakojo Kremliaus retoriką apie vadinamąsias „tradicines vertybes“, priešpriešindamas jas dekadentiškiems Vakarams.
„Norime grįžti į pasaulį, kuriame žodis „šeima“ suprantamas iš tikrųjų, o ne iškreipta jo forma, kur kiekvienas gali jaustis vienos visumos dalimi“, – sakė jis.
Rugsėjo 1 d. rusai nori atidaryti mokyklas, kuriose būtų mokoma pagal rusišką mokymo programą, ir yra paskelbę skelbimus, kad ieško mokytojų iš Rusijos, kurie „perkvalifikuotų“ ukrainiečių mokytojus.
Naujoji administracija taip pat pervadino Chersono nacionalinį technikos universitetą, atsisakydama žodžio „nacionalinis“, ir pažadėjo nemokamą mokslą bet kokio amžiaus asmenims, norintiems studijuoti.
„Darome viską, kad rugsėjo 1 d. galėtume atverti duris ir mūsų pirmieji studentai galėtų pradėti gyvenimą jaukioje aplinkoje“, – sakė Rusijos paskirta rektorė Halyna Raiko, duodama interviu prorusiškai televizijai, kuriame ji atrodė akivaizdžiai nervinga ir nepatogiai besijaučianti.
Nors nostalgija sovietmečiui ir apeliavimas į konservatyvias socialines vertybes gali veikti dalį vyresnio amžiaus gyventojų, daugelis Chersone likusių žmonių karštai tikisi, kad Ukraina susigrąžins miesto kontrolę.
„Kai girdime sprogimus, visi džiaugiasi – tai reiškia, kad Ukraina artėja“, – sakė 45 metų motina Olena, tačiau ji pripažino, kad ši perspektyva taip pat susijusi su tam tikromis baimėmis.
„Laukiame Ukrainos kariuomenės, bet, žinoma, tikimės, kad išlaisvinant miestą nežus civiliai gyventojai. Mes mylime savo miestą ir nenorime, kad jis virstų Mariupoliu“, – sakė ji.
Vis dėlto baiminamasi, kad jei Kremliui pavyktų įgyvendinti referendumo planą ir oficialiai aneksuoti teritoriją, Ukrainos kontrpuolimas taptų sunkesnis ir pavojingesnis.
„Visi žino, kad Rusija suklastos referendumo rezultatus, – teigė vienas asmuo, valdantis antirusišką „Telegram“ kanalą iš Chersono vidaus, kuris prašė neskelbti jo vardo ir pavardės. – Jie jausis dar labiau sustiprėję ir pradės atrinkinėti tuos, kurie balsavo prieš“.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
