Pasak Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos, karas vyksta ne dėl Ukrainos, o dėl senų istorinių priešų, bandančių sunaikinti Rusiją.
Pagrindinė savaitinė Kremliaus kontroliuojamos televizijos naujienų laida „Vesti Nedeli“ neseniai atpasakojo ilgą grobuoniškų Vakarų valstybių istoriją, kai jos, įsiveržusios į Rusiją, susilaukia nemalonumų: Švedija XVIII a., Prancūzija XIX a., Vokietija XX a.
Dabar priešai siekia pakeisti šiuos pralaimėjimus, nurodo laidos vedėjas Dmitrijus Kiseliovas, kaltindamas Vakarus dėl karo, kurį Rusija sukėlė Ukrainoje. Tikslas pribaigti Rusiją yra „šimtmečių senumo ir nekintantis“, sakė jis.
„Čia mes esame gynyboje“, – paaiškina rusas.
Per šešis mėnesius nuo Rusijos įsiveržimo valstybinės žiniasklaidos dėmesys pranešimuose apie karą palaipsniui pasikeitė. Nebeliko prognozių apie žaibišką puolimą, kuris sunaikins Ukrainą, mažiau kalbama apie tai, kad Rusija yra priimama kaip išvaduotoja, kuri turi „denacifikuoti“ ir demilitarizuoti Ukrainą, nors „fašistų“ etiketė vis dar klijuojama be paliovos.
Vietoj to Kremliaus kuriamoje versijoje – vienintelėje, kurią mato dauguma rusų, nes visos kitos yra uždraustos – Ukrainos mūšio laukai yra vienas iš platesnio karo, vykstančio prieš Rusiją, aspektų.
„Tai reportažai ne tiek apie Ukrainą, kiek apie „priešinimąsi Vakarų planams užvaldyti „Motiną Rusiją“, – teigė Rusijos televizijos laidų vedėjas veteranas Stanislavas Kučeris, dabar dirbantis prie projekto, kuriuo siekiama, kad rusai turėtų geresnę prieigą prie uždraustų naujienų kanalų.
Rusijos televizojoje Jungtinės Valstijos yra pagrindinis priešininkas, o Europa ir NATO – jų pakalikai.
Pokalbių laidų vedėjas ir artimas prezidento Vladimiro V. Putino vyriausybės sąjungininkas Vladimiras Solovjovas šį mėnesį sakė, kad „Rusija buvo pakviesta prisijungti prie Vakarų visuomenės vakarienės – ne kaip svečias, o kaip patiekalas“.
Neseniai vienoje iš jo naktinių laidų karas buvo pristatytas kaip savotiška gėrio ir blogio akistata. Dėl konkrečių incidentų jis kviečiasi įvairius „ekspertus“, pavyzdžiui, JAV gimusią buvusią kovos menų žvaigždę Steveną Seagalą, dabar Rusijos pilietį, kuris palaikė Kremliaus versiją, kad liepą karo belaisvių stovykloje Rytų Ukrainoje įvykusį sprogimą sukėlė amerikiečių tiekiamos raketos HIMARS.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai tvirtina, kad įrodymai rodo, jog rusai planavo kalėjimo užpuolimą, įskaitant kapų kasimą prieš sprogimą, ir kad objekto apgadinimai neatitiko HIMARS atakos.
Valstybinėje žiniasklaidoje Rusija yra tradicinių vertybių ramstis, privalantis nugalėti moralinę pelkę – Vakarus. Kiekvieną dieną yra matomas LGBT klausimų nagrinėjimas. Žiūrint Rusijos televiziją susidaro įspūdis, kad gėjų bendruomenė vadovauja dekadentiškam Vakarų pasauliui.
Viena populiariausių pokalbių laidų pranešė apie Ukrainos prezidento interneto svetainėje neseniai paskelbtą piktdžiugišką peticiją, kurioje raginama Odesoje pakeisti imperatorienės Jekaterinos Didžiosios statulą 2018 m. mirusio Billy Herringtono, kultinio amerikiečių filmų suaugusiems žvaigždės, skulptūra. Rusijos laidoje ši istorija buvo iliustruota vaizdo įrašais, kuriuose B. Herringtonas dėvi tik „Speedo“ tipo kelnaites ir rūbinėje bučiuojasi su kitu raumeningu, panašiai apsirengusiu vyru.
Milžiniškų Rusijos aukų Ukrainoje mastas naujienų žiniasklaidoje lieka užtušuotas, didelius nuostolius patiria tik Ukrainos kariuomenė. Ukrainiečių civilių kančios beveik nematomos. Yra emocingų pasakojimų apie pavienes mirtis, nors reakcija ne visada būna tokia, kokios galbūt tikėjosi Kremlius.
Neseniai paskelbtame pasakojime apie 32 metų vyresnįjį seržantą Aleksejų A. Malovą, kovose žuvusį tanko vadą, nebuvo paminėta, kaip jis žuvo. Vietoj to buvo kalbama apie tai, kaip jo tėvai išleido tai, ką rusai vadina „karsto pinigais“ – vyriausybės mokama kompensacija už mirtį.
„Sūnaus atminimui nupirkome naują automobilį“, – sakė tėvas ir pridūrė, kad pirmoji jų kelionė balta „Lada Granta“ buvo į kaimo kapines.
Šis pasakojimas, parodytas laidoje „Vesti Nedeli“, sukėlė šurmulį. Karo kritikai ją peikė kaip beširdę, klastingą propagandą, o šalininkai gyrė šį reportažą kaip parodantį, kaip paprasti rusai remia konfliktą, nepaisant aukų.
Valstybinė televizija sumenkino didėjančias Ukrainos atakas prieš strategiškai ir simboliškai svarbų Krymo pusiasalį, tačiau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai, kaip virš Krymo prasiveržia antskrydžių ugnis, ėmė spausti Kremlių imtis veiksmų. Karo realybė, ypač tai, kad Rusijos aneksuota teritorija nebuvo apsaugota, išryškėjo ir per smūgius Kryme, ir per tai, ką tyrėjai pavadino iš anksto suplanuota žmogžudyste Maskvoje.
29 metų Daria Dugina, garsaus nacionalisto dukra, pati būdama šalininkė, vėlai šeštadienį žuvo nuo automobilyje padėtos bombos, o oficialiosios naujienų tarnybos dėl to apkaltino Ukrainą ir jos rėmėjus iš Vakarų.
Valstybinė televizija RT citavo konservatyvų rašytoją ir karo Ukrainoje veteraną Zakharą Prilepiną, kuris sakė, kad Vakarai „pripratino“ Ukrainą prie tokių veiksmų. Įvairūs nuolatiniai savaitės dienų politinių pokalbių laidų komentatoriai socialiniuose tinkluose reikalavo, kad Kremlius būtų griežtesnis Ukrainos atžvilgiu.
Vis dėlto žvilgsniai į karo kainą lieka išimtis, nes žinios ir pokalbių laidos nukrypo į daugybę ekonominių ir socialinių temų, bandydamos įteigti mintį, kad Rusija įsivėlusi į platų konfliktą su Vakarais, pažymi Francis Scarr iš BBC, kuris kasdien kelias valandas praleidžia stebėdamas Rusijos televiziją.
Oficialioji naujienų žiniasklaida kaltina Ukrainai siunčiamus Vakarų ginklus dėl užsitęsusių kovų, nors pabrėžia, kad šie ginklai nėra labai veiksmingi.
Reportažuose retai užsimenama apie nuostolius, kuriuos Rusijai sukėlė Vakarų sankcijos, kurios visuotinai atmetamos kaip neveiksmingos. Juose veikiau pasakojama, kad sankcijos kur kas labiau skaudina vakariečius.
Nuolat kartojama mintis, kad Vakarai negali gyventi be Rusijos. Žinovai džiugiai prognozuoja, kad praradus galimybę gauti rusiškas dujas Europoje kils energetikos krizė, nes vartotojai negalės apmokėti sparčiai augančių sąskaitų už energiją, kurias jiems primetė nerūpestingi politikai.
„Šiuo metu šimtai milijonų europiečių susiduria su atšiauria, šalta žiema, kurią Europa vargu ar išgyvens“, – neseniai sakė politinių pokalbių laidos „60 minučių“ vedėjas Jevgenijus Popovas.
Vidaus reikalai užima antrą vietą, palyginti su išorės reikalais, taip buvo ir prieš invaziją. Rugpjūčio 9 d. Rusijos oro pajėgų bazę Kryme sudrebino sprogimai – tai buvo įžūliausias išpuolis okupuotame pusiasalyje nuo karo pradžios, per kurį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir buvo padaryta daug žalos, įskaitant ne mažiau kaip aštuonis karo lėktuvus.
Vis dėlto Rusijos žiūrimiausio laiko laidose kur kas daugiau laiko buvo skiriama FTB reidui buvusio prezidento Donaldo J. Trumpo namuose aptarti.
Nepriklausomos apklausų organizacijos Levados centro tyrimų direktorius Levas Gudkovas pažymėjo, kad karo pradžioje 75 proc. rusų televizija ilgą laiką buvo patikimas, pagrindinis informacijos šaltinis. Pasak jo, nuo to laiko pasitikėjimas sumažėjo, kai tapo aišku, kad tai, ką Kremlius vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, nebus lengvas pasivaikščiojimas.
Tačiau vyresnioji, pagrindinė televizijos auditorija, pasak jo, yra ypač imli antiamerikietiškai retorikai, nes ji buvo diegiama rusams dar mokyklinio amžiaus, o idėja atkurti sovietų imperijos galią ir pasiekiamumą daugeliui patinka.
Analitikai pastebi, kad ilgainiui Rusijos propagandos vadovėlyje mažai kas naujo, nors laikui bėgant detalės keičiasi. Visą sovietmetį nerimas, kad Vakarų galybės siekia pakenkti Rusijai, buvo įprastas dalykas, kaip ir teiginiai, kad tos galybės žlunga.
Pasak A. Gudkovo, vyriausybė Europos ir Amerikos priešiškumą aiškina tuo, kad „Rusija stiprėja, todėl Vakarai bando trukdyti Rusijai“ – tai dalis bendros retorinės linijos, kurią jis apibūdino kaip „akivaizdų melą ir demagogiją“.
"Valstybinei televizijai kurstant konfrontaciją, pokalbių laidų kariai tampa „piktesni ir agresyvesni“, – sakė Ilja Šepelinas, „YouTube“ transliuojantis Rusijos spaudos apžvalgą opozicinei organizacijai, kurią įkūrė įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus A. Navalnas.
Kartais užsienio priešininkams metami kaltinimai būna tiesiog keistoki. Laikraštis „Kommersant“ neseniai citavo Rusijos įstatymų leidėjus, teigiančius, kad kai kuriems Ukrainos kariams buvo atliekami amerikiečių biologiniai eksperimentai, kurie juos pavertė „žiauriomis ir mirtinai pavojingomis pabaisomis“. Straipsnyje cituojamas rusų mokslininkas atmetė šį teiginį kaip išgalvotą.
Reportažuose iš Rytų Ukrainos neišvengiamai vaizduojamas nuolat gerėjantis gyvenimas Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje. Kai žinių vedėjai pertraukia tiesioginį reportažą iš fronto linijos, dažniausiai užduodamas klausimas: „Apie kokius laimėjimus turite pranešti šiandien?“ – pasakojo BBC monitoringo atstovas J. Scarras.
„Tai yra automatinis posūkis“, – sakė jis. - Jie visada kalba apie Rusijos sėkmę ir Ukrainos nesėkmes“.
Kremlius neatnaujino kovo pabaigoje pateikto Rusijos žuvusiųjų skaičiaus – 1 351. Yra tik pavienių pranešimų apie atskirų karių, tokių kaip seržantas Malovas, didvyrišką žūtį.
Pasipiktinusieji reportažu apie seržantą jį pavadino grubiu bandymu pabrėžti finansinę naudą žuvusių karių artimiesiems tuo metu, kai Rusijai sunkiai sekasi rasti pakankamai karių.
Su Kremliumi susijusi žurnalistė Marina Achmedova „Telegramoje“ užsiminė, kad kritikuojantieji laidą neatitinka daugumos rusų tikrovės.
„Ne visi yra pakankamai turtingi, kad galėtų ištrūkti į Europą ir rytais valgyti „pain au chocolat“, – rašė ji. - Daugeliui žmonių „Lada“ yra būtina, kaip ir tai, kad jie gali nuvykti į kapines ir pasikalbėti su sūnumi.“
Kritikai šį segmentą pavertė memu – pašiepiančiu antikariniu šūkiu, sukurtu atkartoti garsųjį posakį, kuriuo švenčiama Rusijos pergalė Antrajame pasauliniame kare.
Jame rašoma: „Ačiū, seneli, už pergalę“.
Naujajame rašoma: „Ačiū, sūnau, už automobilį“.
Parengta pagal "The New York Times" inf.
