Suskaičiavus daugiau nei 88 proc. balsų, atmetimo šalininkai pirmavo su 62 proc. balsų, o už naują konstituciją buvo tik 38 proc. balsų. Nuomonių apklausose buvo prognozuojama, kad konstitucija bus atmesta iki 10 procentinių punktų.
Šiame privalomame referendume balso teisę turėjo daugiau kaip 15 mln. žmonių, o rinkimų apylinkės atsidarė 8.00 val. ryto (12.00 val. Grinvičo laiku) ir užsidarė po 10 valandų.
2019 metais prasidėję socialiniai sukrėtimai tapo impulsu peržiūrėti konstituciją, tačiau 388 straipsnių jos projektas pasirodė prieštaringas ir dažnai painus rinkėjams.
Naująja konstitucija siekta sukurti labiau gerove pagrįstą visuomenę, padidinti čiabuvių teises ir įteisinti abortus.
„Tai pralaimėjimas Čilės pertvarkai“, – sakė konservatyvios UDI partijos pirmininkas Javieras Macaya, apsuptas konstitucijos pralaimėjimą švenčiančių žmonių.
Tarp pagrindinių oponentų nuogąstavimų buvo tai, kad didelis dėmesys skiriamas čiabuvių tautoms, kurios sudaro beveik 13 proc. iš 19 mln. šalies gyventojų.
Daug dėmesio sulaukė ir pasiūlymai įtvirtinti reprodukcines teises, apsaugoti aplinką ir gamtinius išteklius, pavyzdžiui, vandenį, kurį, kai kurių teigimu, eksploatuoja privačios kasybos bendrovės.
Pagal naująją konstituciją turėjo būti pertvarkyta Čilės vyriausybė, vietoj Senato įsteigiant mažiau įtakingus „regionų rūmus“ ir reikalaujant, kad moterys užimtų bent pusę pareigybių valstybės institucijose.
Tačiau rinkėjai baiminosi, kad naujoji konstitucija sukels nestabilumą ir netikrumą, o tai vėliau gali pakenkti ekonomikai.
„Čia žmonės labiau linkę atmesti [konstituciją]“, – sakė 47 metų Alfredo Tolosa, medžio apdirbimo meistras iš Tukapelio, mažo miestelio pietiniame Biobio regione.
„Jie mano, kad taip geriau, nes bijo pokyčių. Jie turi ką valgyti, turi darbą ir galvoja, kad visa tai prarastų“, – sakė jis AFP.
