Šeštadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad jų kariai įsiveržė rytinį Iziumo miestą – strategiškai svarbų geležinkelio mazgą, kurį Rusijos pajėgos užėmė pavasarį po kruvino, kelias savaites trukusio mūšio.
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas taip pat kalbėjo apie gynėjų sėkmę fronte. Jis nurodė, kad iki valstybės sienos Charkovo srityje liko 50 kilometrų ir savo „Facebook“ puslapyje pasidalino nuotrauka su kelių kariuomenės padalinių darbo rezultatais.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau išlaisvina Rusijos okupuotas teritorijas. Nuo rugsėjo pradžios Ukrainai buvo grąžinta daugiau nei 3000 kvadratinių kilometrų. Charkovo kryptimi pradėjome judėti ne tik į pietus ir į rytus, bet ir į šiaurę. Iki valstybės sienos liko 50 kilometrų“, – rašė V.Zalužnas.
Sekmadienį po sėkmingos Ukrainos kontratakos Rusijos kariuomenė, regis, traukiasi ir iš šiaurinės Charkovo srities dalies.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, už 30 kilometrų į šiaurę nuo Charkovo miesto esančio Kozača Lopano kaimo gyventojai iškėlė Ukrainos vėliavą. Tai įvyko Rusijos daliniams, kaip pranešama, palikus kaimą, esantį maždaug už 4 kilometrų nuo Rusijos sienos, jis buvo okupuotas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.
Rusijos gynybos ministerija, kuri diena anksčiau buvo sakiusi, kad eina stiprinti savo gynybinių pozicijų regione, šeštadienį patvirtino, kad atitraukė savo pajėgas iš Iziumo „persigrupuoti“. Nors pareiškime stengtasi parodyti, kad pasitraukimas buvo iš anksto suplanuotas, išmėtyta karinė įranga rodė, kad pasitraukimas buvo skubotas, siekiant išvengti apsupimo.
Nors 12 000 likusių iš 40 000 prieš karą buvusių gyventojų šventė Iziumo išlaisvinimą iš Rusijos kontrolės, jų džiaugsmą mažino per pastaruosius šešis mėnesius padaryta žala.
„Nėra nė vieno gyvenamojo pastato, kuris nebūtų apgadintas, – sakė Ukrainos generolas majoras Dmytro Marčenko. – Didžiausia problema – šildymas. Abejoju, ar pavyks atstatyti šildymo sistemą iki žiemos“.
Ukrainos Iziumo užėmimas gali tapti karo posūkio tašku, kurį nustelbia tik pavasarį patirtas žeminantis Rusijos pralaimėjimas Ukrainos sostinės Kijevo apylinkėse.
Sėkmingas ukrainiečių puolimas, prasidėjęs praėjusią savaitę netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo, liudija Ukrainos karių ištvermę ir dar kartą įrodo Rusijos karo mašinos trūkumus.
„Ukrainos pajėgos nesustojo pasiekusios pirmąjį miestą, bet sąmoningai pasirinko apeiti miestus, kad galėtų žengti gilyn už Rusijos linijų“, – sakė Robas Lee, JAV užsienio politikos tyrimų instituto karo analitikas.
Ukrainiečių puolimo šiaurėje sėkmė pasiekta kritiniu momentu. Jis ne tik pakėlė šalies moralę ir sutrukdė Rusijos planams aneksuoti okupuotą teritoriją, bet ir prasidėjo prieš žiemos sezoną, kuomet fronto linijos įšals, o pasaulinė energetikos krizė gali apsunkinti Vakarų paramą Ukrainai.
„Kelias į visos mūsų teritorijos sugrąžinimą kiekvieną dieną tampa vis aiškesnis. Matome mūsų valstybės teritorinio vientisumo atkūrimo kontūrus“, – šeštadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis įspėjo, kad artimiausios 90 dienų kovos, keičiantis metų laikams ir krentant temperatūrai, bus lemiamos.
Tačiau dabar, prieš iškrentant pirmajam sniegui, Ukrainos kariai sudavė rimtą smūgį Rusijos priešams, todėl, analitikų teigimu, atėjus pavasariui ir nesant jokių kliūčių, karo baigtis gali būti neabejotinai palanki Ukrainai.
„Kuo toliau pajėgos žengia į priekį, tuo sunkiau jas išlaikyti, tačiau neatrodo, kad Rusija būtų turėjusi pakankamai rezervų, kad sustabdytų proveržį ar išlaikytų šiuos miestus“, – sakė R.Lee.
Rusijos kariuomenės žlugimą, lėmusį Iziumo praradimą, iš esmės galima paaiškinti vienu paprastu faktu: Rusijos pajėgos paliko savo flangus neapsaugotus, galbūt dėl didėjančio karių trūkumo, išsekusių šauktinių ir žemos moralės.
Nuo vasaros pradžios Rusijos pajėgos buvo dislokuotos Donbase, mineralų turtingame kalnakasybos miestų ir plytinčių laukų regione į rytus nuo Iziumo. Ukrainos rytinių stepių užgrobimas yra vienas iš pagrindinių Maskvos karo tikslų, o birželio ir liepos mėn. jos pajėgoms pavyko užimti du pramoninius miestus – Severodonecką ir Lysičanską.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis dešimtys tūkstančių Rusijos karių taip pat buvo perkelti į pietus, siekiant apsisaugoti nuo plačiai nuskambėjusio Ukrainos puolimo, kuris praėjusį mėnesį prasidėjo Chersono srityje.
Nors pietinis puolimas gali atrodyti kaip gudrybė, ruošianti mūšio lauką šiaurės rytuose stulbinančiam Kijevo proveržiui, abu puolimai buvo gerai suplanuoti ir paremti nemažu sausumos pajėgų skaičiumi.
„Reikia palaukti, kad pamatytume, kiek toli jie gali nueiti, tačiau puolimas šiaurės rytuose ir Chersone rodo, kad Ukraina turi gyvosios jėgos pranašumą ir gali jį veiksmingai panaudoti“, – sakė R.Lee. Neseniai ten dislokuoti kariai sakė, kad pietinėje dalyje nuostoliai buvo dideli, nors Ukrainos pajėgos atkovojo kelis kaimus.
Ginkluotosios pajėgos ir amunicija buvo du lemiami pusmetį trunkančio karo Ukrainoje elementai. Beveik kiekvienoje kategorijoje Rusija jų turėjo daugiau, apšaudydama ukrainiečių pozicijas iki kaulų smegenų draskančiais artilerijos pabūklais ir nuolat judėdama pirmyn, nepaisant dažnai siaubingų nuostolių.
Vakarų žvalgybos agentūrų vertinimu, abiejų pusių nuostoliai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, todėl pastarieji Ukrainos laimėjimai yra dar įspūdingesni, kartu išryškėja nuovargis rusų gretose, kuriose, agentūrų duomenimis, nuo karo pradžios buvo apie 80 000 sužeistųjų ir žuvusiųjų.
„Vis dar daug ko nežinome apie šį puolimą, tačiau akivaizdu, kad jis buvo gerai suplanuotas ir įvykdytas Ukrainos pajėgų, – sakė R.Lee. – Panašu, kad tai labai efektyvi jungtinių ginklų operacija, kurioje dalyvavo tankai, mechanizuotieji pėstininkai, specialiųjų operacijų pajėgos, priešlėktuvinė gynyba, artilerija ir kitos sistemos.“
Tačiau mūšio laukui keičiantis kas valandą, vis dar neaišku, kaip klostysis ateinančios dienos. Prorusiški tinklaraštininkai paskelbė daugybę nuotraukų, kuriose matyti, kad Rusijos trečiasis armijos korpusas juda link Iziumo, nors atrodo, kad pajėgų perkėlimas įvyko per vėlai.
Rusijos kariuomenė vis dar turi daug karių ir ypač oro pajėgų, todėl tikėtina, kad ji bandys kontratakuoti ar bent jau trukdyti Ukrainos pajėgoms judėti į priekį.
Pirmaisiais karo mėnesiais Rusijos pajėgoms užgrobus Iziumą, tai suteikė joms ryžtingą pranašumą rytiniuose Ukrainos Luhansko ir Donecko regionuose, bendrai vadinamuose Donbasu. Dėl to strategiškai svarbūs ukrainiečių valdomi regiono miestai liko įstrigę.
Nepaisant to, vasarą Rusijos pažanga Donbase sustojo, nes išsekę jos daliniai sustojo pailsėti ir bandė įmanomai būdais papildyti savo gretas bei ginklų, šarvuočių bei šaudmenų atsargas.
Šias problemas dar labiau apsunkins Iziumo praradimas. Šis miestas buvo svarbus aprūpinimo mazgas ir tarpinė stotis Rusijos pajėgoms kai kuriose Donbaso dalyse. Atrodo, kad vis labiau tikėtina, kad nutraukus šias linijas, Rusijos pajėgos patirs vis didesnę įtampą.
Dabar, kai Iziumą kontroliuoja Ukraina, dinamika rytuose pasikeitė. Kijevo pajėgoms atsirado daugiau geografinių galimybių pradėti tolesnius puolimus, be to, sumažėjo spaudimas miestams, kuriuos nesiliaujamai apšaudė Rusija, pavyzdžiui, Kramatorskui ir Slavianskui.
Ukrainiečiams tikriausiai teks susitvarkyti su šimtais, jei ne tūkstančiais, rusų belaisvių, taip pat paskirstyti labai vertingą rusų karinę įrangą.
Pastarosiomis dienomis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose nepatvirtintuose vaizdo įrašuose matyti paskubomis palikti šarvuočiai ir tankai, t. y. įranga, kurios Ukrainos kariuomenei labai trūksta, kadangi jos sovietmečio ginkluotė nuo kelis mėnesius trukusių kovų yra nualinta.
Nors užgrobta rusiška įranga tampa vis svarbesnė išsekusioms Ukrainos pajėgoms, Vakarų tiekiama artilerija, tolimojo nuotolio raketų sistemos HIMARS ir priešlėktuvinė gynyba iki šiol atliko svarbų vaidmenį puolime.
Tačiau Vakarų analitikai pastarojo meto Kijevo pergales taip pat aiškina geresne taktika, geresniu planavimu, aukštesne morale ir decentralizuota vadovavimo struktūra – visa tai, atrodo, leido Kijevo kariuomenei perimti iniciatyvą ir kol kas sėkmingai kovoti su kiekybiškai stipresnėmis pajėgomis.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
