Rusijos kalinys Dmitrijus Gorodilovas gyveno įprasta rutina. Jis du kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais, skambindavo savo motinai Marinai iš kalėjimo Rusijos šiauriniame Petrozavodsko mieste, kur atlieka 13 metų laisvės atėmimo bausmę dėl narkotikų kontrabandos.
Paskutinis toks vaizdo pokalbis įvyko liepos 4 d., tačiau ryšys buvo prastas.
„Jis pasakė: „Gerai, tada paskambinsiu penktadienį“. Padėjo ragelį, bet penktadienį nepaskambino“, – sakė Marina Gorodilova.
Iš pradžių Marina dėl to nesijaudino. Tačiau po dviejų dienų jai paskambino draugė, kurios sūnus atlieka bausmę toje pačioje įstaigoje kaip ir Dmitrijus. Marinos draugė jai papasakojo, kad jos sūnus, 44 metų Jevgenijus Jeremenko, žuvo Ukrainoje.
„Dvi dienas buvau šoke. Nežinojau, ką daryti“, – pasakojo Marina.
Susikaupusi ir sutvardžiusi emocijas ji išsiuntė kreipimusis į Rusijos tyrimų komitetą, kalėjimą, regioninės pataisos sistemos pareigūnus ir prokurorus dėl 30 metų Dmitrijaus, anksčiau tarnavusio Rusijos kariuomenėje, buvimo vietos.
„Paprašiau jų atlikti tyrimą. Parašiau tiesą: kad įtariu, jog mano sūnus per prievartą laikomas rūsyje, siekiant priversti jį pasirašyti sutartį dėl siuntimo į Ukrainą. Parašiau jiems apie J.Jeremenko, kad jis buvo tame pačiame kalėjime kaip ir mano sūnus, o paskui mirė Ukrainoje“, – sakė Marina.
Stiprina karių gretas
M.Gorodilovos sūnaus paieška Rusijos baudžiamosios teisės sistemoje aktuali tuo, kadangi nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės ir žmogaus teisių aktyvistai ne kartą pranešė, jog Rusijos saugumo pareigūnai ir privačios karinės bendrovės aktyviai verbuoja kalinius kovoti Ukrainoje po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. įsiveržė į kaimyninę šalį.
Liepos mėn. kalinių giminaičiai pasakojo, jog kaliniai verbuojami prisijungti prie liūdnai pagarsėjusios privačios sukarintos grupuotės „Wagner“, kuriai, kaip manoma, vadovauja artimas V.Putino bendražygis, verslininkas Jevgenijus Prigožinas.
Tuo tarpu internetinis televizijos kanalas „Vot Tak“ rugsėjo 1 d. citavo Rusijos pietinėje Rostovo srityje esančio Bataisko miesto pataisos darbų kolonijos kalinius, kurie teigė, kad pats J.Prigožinas neseniai sraigtasparniu atskrido į kalėjimą ir susitiko su visais kaliniais centrinėje kalėjimo aikštėje.
Panašu, kad kalinių verbavimas yra platesnės Rusijos kampanijos dalis, kuria siekiama pritraukti daugiau vyrų bei sustiprinti savo karių skaičių Ukrainoje. Okupantai patyrė daug nuostolių, kadangi Kijevo pajėgos pasipriešino gerokai stipriau, nei jie galėjo tikėtis.
„Daugybė giminaičių pasakojimų ir žiniasklaidos publikacijų, deja, situacijos nepagerino“, – sakė Vladimiras Osečkinas, teisių grupės „Gulagu.net“, stebinčios elgesį su Rusijos kaliniais, vadovas.
V.Osečkino grupė reguliariai skelbia pranešimus iš įvairių Rusijos regionų, kuriuose kaliniai ar jų giminaičiai aprašo įtariamas pastangas verbuoti kalinius kovoti Ukrainoje.
„Jis neprisidės prie žmonių žudymo Ukrainoje“
Po to, kai pareigūnai neatsakė į jos užklausas apie sūnaus likimą Petrozavodsko 9-ojoje įkalinimo kolonijoje, Marina sako, kad du kartus – rugpjūčio 20 d. ir rugpjūčio 29 d. – nuvyko į šią įstaigą ir bandė susitarti dėl pasimatymo su sūnumi.
„Manęs neįleido. Jie pasakė: „Jis nubaustas“. Atrodo, kad jis buvo uždarytas į vienutę“, – pasakojo kalinio mama.
Marinos istorija sutapo su jos draugės, Petrozavodsko pensininkės Tatjanos Kotenjevos, kurios sūnus Jevgenijus Jeremenko kalėjo tame pačiame kalėjime kaip ir Marinos, o vėliau, kaip pranešama, buvo nužudytas Ukrainoje.
T.Kotenjeva pasakojo, kad po to, kai sūnus kelias savaites jai neskambino, su ja susisiekė kalėjimo pareigūnas ir pasakė, kad jos sūnus yra nubaustas. Birželio viduryje jai paskambinęs sūnus pasakė, kad yra perkeliamas į kitą kalėjimą.
T.Kotenjeva pasakojo, kad rugpjūčio 14 d. į jos namus atvyko du nepažįstami asmenys ir pranešė, kad liepos 24 d. Ukrainoje buvo nužudytas J.Jeremenko. Jo kūnas buvo grąžintas į Petrozavodską ir po keturių dienų palaidotas.
Marina Gorodilova mano, kad jos sūnus Dmitrijus šiuo metu gali būti laikomas vienutėje, siekiant jį priversti pasirašyti sutartį dėl stojimo į kovą Ukrainoje, arba siekiant jį priversti tylėti apie verbavimo pastangas, kurių liudininku jis tapo.
Ji netiki, kad jos sūnus sutiktų su pasiūlymu vykti į Ukrainą, mainais į sušvelnintą 2018 m. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Mano vaikas nepasirašys žudyti žmonių Ukrainoje mainais į savo laisvę, – sakė ji. – Tai aš žinau tikrai. Gal jie ten jį kankina? Aš nežinau. Aš tiesiog žinau savo sūnų.“
Parengta pagal „RFE/RL“ inf.
