Rusijoje Valstybės Dūma į Baudžiamąjį kodeksą įtraukė „mobilizacijos“, „karo padėties“ ir „karo meto“ sąvokas.
Pranešama, kad Rusijos deputatai pritarė liepos mėn. per pirmąjį svarstymą priimto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto pataisų paketui. Už pataisas balsavo 389 Valstybės Dūmos deputatai.
Pataisomis įvedami keli nauji Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsniai: „Savanoriškas pasidavimas“ ir „Plėšikavimas“. Už pasidavimą gresia nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo, jei nėra valstybės išdavystės požymių. Už plėšikavimą – iki 15 metų kalėjimo. Į sunkinančių aplinkybių sąrašą įtrauktas nusikaltimo padarymas „mobilizacijos ar karinės padėties laikotarpiu, karo metu“.
Už neteisėtą palikimą dalinio mobilizacijos ir karo padėties laikotarpiu bus baudžiama gerokai griežčiau:
nuo 2 iki 10 dienų – iki 5 metų laisvės atėmimo, o nebe iki vienerių metų;
nuo 10 iki vieno mėnesio – iki 7 metų laisvės atėmimo, o nebe iki trejų metų;
daugiau kaip mėnesį – nuo 5 iki 10 metų kolonijoje, o nebe iki penkerių metų.
Pavaldinio viršininko įsakymo, duoto nustatyta tvarka, nevykdymas karo padėties, ginkluoto konflikto ar kovinių veiksmų sąlygomis, taip pat atsisakymas dalyvauti kariniuose veiksmuose bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Be to, į karinius mokymus pašauktiems rusams, kurie yra rezerve, už neatvykimą ar dezertyravimą bus taikoma tokia pati baudžiamoji atsakomybė kaip ir kontraktiniams kariams bei šauktiniams.
Naujasis teisės aktas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.
Priešingai nei Ukraina, kuri vykdė plačią mobilizaciją, siekdama suburti 1 mln. karių, Rusija ir toliau remiasi ribotu savanorių kontingentu.
Kai kurie nacionalistinių pažiūrų politikai ragino paskelbti mobilizaciją, kad sustiprintų karių gretas, tačiau Kremlius kol kas atmeta tokią galimybę.
Parengta pagal „UNIAN“ inf.
