Užsikūrusi Rusijos propagandos mašina jau ėmė skleisti Kremliaus režimui parankias sąmokslo teorijas, tačiau į viešumą vis išlendantys faktai ir ekspertų pastebėjimai po truputį piešia tikrąjį įvykių paveikslą.
Kas yra žinoma apie 4 „Nord Stream“ dujotiekio nuotėkius, ką apie tai kalba pasaulis ir kuo energetinis smūgis gali būti naudingas Rusijai?
Nuotėkių taškuose – Rusijos laivyno laivai
Ketvirtadienį gerai su situacija susipažinusius šaltinius iš Vakarų žvalgybos cituodamas CNN pranešė, kad savaitės pradžioje nuotėkių zonoje buvo užfiksuoti Rusijos karinio jūrų laivyno pagalbiniai laivai.
Kol kas nėra aišku, ką tie laivai veikė ir ar yra susiję su sprogimais, tačiau pabrėžiama, kad tyrėjai į šias aplinkybes būtinai atsižvelgs.
Vienas iš CNN šaltinių atskleidė, kad rusų laivyno laivai – ne vieninteliai, keliantys rimtų klausimų. Skelbiama, kad praėjusią savaitę netoli nuotėkių taškų buvo užfiksuoti ir povandeniniai Rusijos laivai.
Danijos kariuomenės atstovas nurodė, kad šioje jūros zonoje Rusijos laivų patruliavimas – įprasta praktika, tad pačių laivų buvimas dar nėra įrodymas, kad būtent jie galėjo sukelti sprogimą.
„Mes juos matome kiekvieną savaitę. Per pastaruosius metus rusų laivų aktyvumas Baltijos jūroje gerokai išaugo. Jie pakankamai dažnai tikrina mūsų budrumą tiek jūroje, tiek ore“, – sakė CNN šaltinis.
Rusijos laivų aktyvumas ir pasirodymas karščiausiame taške meta rimtą įtarimų šešėlį, o Europos šalių ir JAV atstovai neslepia, kad būtent Rusija yra vienintelė regiono šalis, kuri turi ir gebėjimų, ir naudos, tyčia sugadinant „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius.
Tyrimas gali užtrukti
Kaip pabrėžė CNN, JAV atstovai kol kas atsisako pateikti komentarą apie nuotėkių zonoje pasirodžiusius Rusijos laivus.
Nuotėkių vietoje dirba Danijos ir Švedijos tyrėjai, tačiau nuodugni apžiūra gali gerokai užtrukti, o detalės apie galimą sprogimą – labai miglotos.
Pasak vieno iš Europos atstovų, Danijos valdžios vertinimas gali užtrukti iki poros savaičių, nes susiduriama su sunkumais – dėl susidariusio spaudimo vamzdyne specialistams sunku priartėti prie nuotėkių taškų. Tiesa, kitas CNN šaltinis teigė, kad pagrindinė tyrimo dalis gali prasidėti jau ir sekmadienį.
Danijos ir Švedijos premjerės antradienį sutartinai pabrėžė, kad nuotėkiai nėra gedimas ar incidentas, o tyčinių veiksmų pasekmė. Trečiadienį Švedijos saugumo tarnybos pabrėžė, kad negalima atmesti, jog „už to slypi užsienio jėgos.“
JAV Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas nuotėkius vadino sabotažu. Šis žodis buvo pavartotas socialiniame tinkle „Twitter“. Aukščiausio rango Vakarų atstovai kol kas pernelyg nedaugžodžiauja ir nėra linkę galimos atakos priskirti Rusijai ar kitai šaliai.
Rusijos propagandos mašina jau tradiciškai dėl visko kaltina amerikiečius.
Vienintelė šalis, kuriai naudinga – Rusija
Danijos valdžia jau „uždarė“ nuotėkių zonas: laivai negali priplaukti per 5 jūrmyles, lėktuvai – priartėti per kilometrą. Kaip pastebi CNN, Europos politikai ir specialistai garsiau kalba apie Rusijos vaidmenį nei JAV atstovai.
„Dauguma mūsų partnerių nusprendė arba mano, kad tai – sabotažas. Aš šiuo metu negaliu pasakyti, kaip yra. Vienintelis dalykas, kurį žinau, tai, kad viskas vyko 80–100 metrų gylyje. Nieko daugiau nežinau“, – kalbėjo vienas iš CNN šaltinių, įvardijamas kaip aukšto rango kariuomenės atstovas.
Tačiau ne visi JAV atstovai laikosi tokios nuomonės. Aukšto rango CNN šaltinis JAV valdžioje ir vienas kariuomenės atstovas pabrėžė, kad Rusija – pagrindinė įtariamoji, nes atsižvelgiant į situaciją nėra jokios kitos jėgos, kuri galėtų įvykdyti tokio lygio operaciją.
„Sunku įsivaizduoti bet kokį kitą regiono veikėją, kuris turėtų interesą įvykdyti tokią operaciją“, – CNN sakė vienas Danijos kariuomenės atstovų.
V.Putino plano dalis
Dar vienas ženklas, leidžiantis pirštu rodyti į Rusiją – gan netikėtai staigus Kremliaus žingsnis Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) Saugumo taryboje. Rusija šią savaitę paprašė sušaukti tarybą, kad būtų aptarta situacija. Vienas iš aukšto rangų JAV pareigūnų tokį rusų elgesį vadina įtartinu.
Pasak jo, Rusija nėra taip gerai organizuota, tad įprastai negali priimti tokių greitų sprendimų, o tai rodo, kad manevras galėjo būti suplanuotas iš anksto.
Jeigu sprogimus sukėlė Rusija, Kremliaus režimas savo noru sabotavo savo dujotiekį: Rusijos valdžios valdoma „Gazprom“ yra didžiausia „Nord Stream 1“ akcininkė ir jai priklauso visas „Nord Stream 2“ vamzdynas.
Tačiau su naujausia žvalgybos informacija susipažinę CNN šaltiniai teigė, kad toks scenarijus – labai įmanomas.
Pasak jų, Maskva tokį žingsnį gali laikyti pateisinamu, jeigu tai lems gerokai išaugusius Europos kaštus, kurie tiesiogiai paveiks paramą Ukrainai. JAV ir Vakarų žvalgybos atstovai pabrėžia, kad Vladimiras Putinas rizikuoja ir viliasi, kad artėjant žiemai gerokai išaugs elektros kainos, o tada europiečiai atsisuks prieš Vakarų strategiją izoliuoti Rusijos ekonomiką.
Pasak vieno iš JAV atstovų, savo pačios vamzdynų sabotavimas „puikiai parodo, ką gali Rusija.“
Renkasi taktiką „pakenkti sau, kad labiau skaudėtų Europai“
Beje, tai nebūtų pirmasis kartas, kuomet Rusija savo pačios sąskaita sukelia problemas Europai. Juk Rusija iš pradžių ženkliai sumažino dujų tiekimą Europai per „Nord Stream 1“ vamzdyną, o rugpjūtį jį visiškai užsuko. Tuomet rusai kaltino Vakarus, neva šie sukėlė techninius nesklandumus.
Europos politikai praktiškai vieningai sutarė, kad tai buvo Rusijos pretekstas sustabdyti dujų tiekimą.
„Jie jau parodė, kad gali tai padaryti lengva ranka. Jie pasveria savo ekonominį skausmą su žala Europai“, – kalbėjo vienas iš CNN šaltinių.
„Nord Stream-2“ dujotiekis taip ir nepradėjo ekonominių operacijų. Vokietijos valdžia plano juo pasinaudoti atsisakė keletą dienų prieš Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą.
JAV, Europos ir Ukrainos atstovai jau ilgą laiką garsiai kalba, kad Rusijos taikiniu gali tapti bet kurios šalies kritinė infrastruktūra.
Vasarą JAV įspėjo keletą savo Europos partnerių, tarp kurių – ir Vokietija, kad su grėsme gali susidurti ir „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream-2“ dujotiekiai. Šie įspėjimai, pasak CNN šaltinių, buvo paskelbti įvertinus žvalgybos surinktą informaciją, tačiau jie buvo labai abstraktūs.
Apie šiuos įspėjimus anksčiau skelbė ir vokiečių „Der Spiegel“.
Straipsnis parengtas pagal CNN informaciją.
