2016 m. sausio mėn. Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas Vokietijos bulvariniam laikraščiui „Bild“ sakė: „Man nesvarbios sienos ir valstybės teritorijos, bet svarbus žmonių likimas.“ Interviu laikraščiui daugiausia dėmesio buvo skiriama Krymo pusiasaliui, kurį Rusija aneksavo 2014 m.
Dabar V. Putinas dar kartą jėga pakeitė Ukrainos valstybės sienas, aneksuodamas Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės sritis. Po šešių mėnesių Rusijos okupacijos fiktyviais referendumais visos keturios teritorijos bus prijungtos prie Rusijos Federacijos.
Maskva pagrasino panaudoti visas įmanomas priemones, įskaitant branduolinį ginklą, kad apgintų šiuos aneksuotus regionus. Ukraina ir dauguma kitų šalių nepripažįsta nei šiuose regionuose surengtų „referendumų“, per kuriuos neva buvo gautas didžiulis pritarimas prisijungimui prie Rusijos nei vėlesnės aneksijos.
Tačiau kas bus su milijonais šiuose regionuose gyvenančių ukrainiečių? Kaip pasikeis jų gyvenimas?
Padėtis Donecke ir Chersone
Nėra aišku, kiek tiksliai šiuo metu gyvena žmonių aneksuotuose Ukrainos regionuose, nors manoma, kad jų yra milijonai. Nors visos keturios sritys buvo aneksuotos vienu metu, jos daug kuo skiriasi. Nuo 2014 m. šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia jaunų vyrų, pabėgo iš Donbaso, palikdami Vakarų nepripažintą Donecko liaudies respubliką ir persikeldami arba į Rusiją, arba į Kijevo kontroliuojamas Ukrainos dalis. Tie, kurie liko, buvo senyvo amžiaus, nejudrūs arba palaikantys prorusišką separatizmą.
„Kai kuriems tai bus svajonės išsipildymas. Visada yra tam tikra gyventojų dalis, kuri bendradarbiaus“, – sako Andreas Umlandas iš Stokholmo Rytų Europos studijų centro (SCEEUS). Atrodo, kad Ukrainos rytuose gyvena daugiau prorusiškų žmonių nei pietuose, nors tikslių duomenų nėra.
Kai kurie Donbaso gyventojai palaikė aneksiją, nors ir bijodami, kad Ukrainai susigrąžinus kontrolę jie gali būti teisiami, teigė internetinio naujienų portalo „Ostrow“ vyriausiasis redaktorius Serhijus Harmašas. Iš Donecko kilęs vyras buvo Trišalės kontaktinės grupės, kuriai pavesta įgyvendinti Minsko susitarimą, narys. „Šie žmonės, kurie sakys, kad balsavo „už“, Ukrainai susigrąžinus kontrolę, turės bėgti, greičiausiai į Rusiją“, – sako S. Harmašas.
Kaip pasikeitė gyvenimas okupuotame Donbase, taip ir Ukrainos pietuose bei Chersono ir Zaporožės srityse įvyko tam tikri visuomeniniai pokyčiai nuo tada, kai prieš šešis mėnesius jas ėmė kontroliuoti Rusija. Šimtai tūkstančių žmonių pabėgo, tačiau tarp pasilikusiųjų vis dar yra daug proukrainietiškai nusiteikusių žmonių. Tai tapo akivaizdu, kai pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po invazijos vietiniai gyventojai rengė proukrainietiškus mitingus. „Chersone ir Zaporožės regione daugelis nekenčia Rusijos, tačiau Donecke ir Luhanske pastaruosius aštuonerius metus žmonėms į galvas buvo kimšama propaganda“, – sako S.Harmašas.
2014 m., kai buvo aneksuotas Krymas, du trečdalius pusiasalio gyventojų sudarė etniniai rusai. Ukrainos rytuose ir pietuose situacija kitokia, nes ten net pusė visų žmonių nėra rusai. 2001 m. surašymo duomenimis, daugiausia etninių rusų gyveno Donecko ir Luhansko regionuose – jie sudarė 40 % gyventojų. Zaporožės ir Chersono regionuose gyvena atitinkamai apie 25 % ir 15 % etninių rusų.
Rusijos finansinė pagalba aneksuotiems regionams
Iš pirmo žvilgsnio formalus prijungimas prie Rusijos Federacijos nepakeis gyvenimo šiuose regionuose, kuriuos jau pusę metų de facto kontroliuoja Rusija. Tačiau Krymo pavyzdys padeda numatyti, kas gali nutikti ateityje. Tikėtina, kad prorusiški lojalistai sulauks paramos, o disidentai patirs neigiamų pasekmių.
Rusijos nurodoma, kad darbo užmokestis ir pensijos didės, šalis stengsis sutvarkyti sugriautą infrastruktūrą. Rugsėjo 29 d. Kremliaus paskirtas administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka pareiškė, kad šiose teritorijose „paramos projektams“ bus skirta apie 3,3 mlrd. rublių (58 mln. eurų).
Ukrainos įstatymai, valiuta, telekomunikacijų paslaugų teikėjai, kalba ir švietimo sistema palaipsniui bus pakeisti rusiškais atitikmenimis. Vienas iš pagrindinių tikslų bus šių regionų, kuriuos Kremlius laiko istoriškai rusiškais, kultūrinė rusifikacija.
Ar bus partizaninis pasipriešinimas? Naujai aneksuotų teritorijų gyventojai turės apsispręsti, ar susitaikyti su nauja padėtimi, ar jai priešintis ir taip rizikuoti savo gyvybe. „Tai sunkūs sprendimai, daugelis jų bus beviltiški, nes negali numatyti, kas bus toliau“, – sako Andreas Umlandas iš SCEEUS.
Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek ilgai Rusija valdys ir kaip greitai Ukraina galėtų susigrąžinti šiuos regionus. Pasirodė pranešimų apie Kijevui simpatizuojančių žmonių susidorojimą ir areštus, netgi pranešimų apie kankinimus. Rusijos aneksuoto Krymo atvejis rodo, kad toks persekiojimas gali tęstis metų metus.
Aneksuotoje Ukrainoje gyvenančių vyrų laukia sunki ateitis, nes kai kurie jų bus pašaukti į Rusijos kariuomenę kovoti prieš Ukrainos pajėgas. Galbūt Kremlius tikisi, kad šaukimas į kariuomenę padės užkirsti kelią partizaninio pasipriešinimo pavojui.
Iki šiol buvo įvykdyti keli išpuoliai prieš asmenis, bendradarbiavusius su Rusijos okupantais pietų Ukrainoje. Tačiau Serhijus Harmašas mano, kad už juos atsakingos Ukrainos žvalgybos tarnybos, o ne partizanai. Jis nesitiki, kad kils didelis partizaninis judėjimas, panašus į Antrojo pasaulinio karo laikus, kai Ukrainoje vyko aršus pasipriešinimas.
„Šiandieniniai ir Antrojo pasaulinio karo partizaniniai judėjimai skiriasi, šiandien yra tiek daug vaizdo ir telefoninio stebėjimo, tai, ką matome [Ukrainoje], yra organizuotų grupių, kurioms vadovauja žvalgybos agentūros, darbas“, – sako S.Harmašas.
Vis dėlto stebėtojai nesitiki didelio rusų persikėlimo į naujai aneksuotus regionus, kaip buvo Krymo atveju. Taip yra todėl, kad vis dar vyksta kovos. „Iš Rusijos negrįš ir buvę Donecko gyventojai, kuriems jie reikalingi kaip darbininkai – be to, Donecke nėra darbo vietų, nes pagrindinės įmonės sunaikintos, – nurodė S.Harmašas. Jam paantrino ir Andreas Umlandas. Pasako jo, šios teritorijos nebus labai patrauklios, o rusai nerimaus, kad turės išvykti.
Taip pat lieka neaišku, kas valdys šiuos regionus. Ar aneksuotoms teritorijoms vadovaus Ukrainos vietiniai gyventojai, ar atsiųsti administratoriai iš Rusijos? Iki šiol Rusija pasitelkdavo vietos gyventojus ir buvusius prorusiškos buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos narius, kurie 2014 m. pabėgo į Rusiją.
Ar V. Janukovyčius, jo buvęs ministras pirmininkas Mykola Azarovas ir kiti buvę Ukrainos elito atstovai, kurie nuo to laiko pabėgo iš šalies, grįš į Ukrainą? Nors ekspertai neatmeta tokios galimybės, jie abejoja, ar jie perims valdžią. S.Harmašas teigė, kad valdžią perėmė naujas elitas, kuris nenori jos atiduoti.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
