Šeimų atsisveikinimai vyksta budistų šventykloje, esančioje netoli Utai Savanio miestelio Mažamečių vaikų ugdymo centro, į kurį praėjusį ketvirtadienį įsiveržė buvęs policininkas, anksčiau šiais metais atleistas iš darbo už narkotikų vartojimą, ir nušovė bei peiliu subadė per tris dešimtis vaikų ir jų auklėtojų.
Policijos seržantas Panya Khamrabas, prieš atimdamas sau gyvybę, nužudė 36 žmones, iš jų 24 vaikus, gyvenusius mažoje ūkininkų bendruomenėje. Tai buvo didžiausia masinė žmogžudystė Tailando istorijoje.
Bendros ceremonijos daugumai aukų buvo surengtos trijose šventyklose, kad šeimoms nereikėtų laukti ilgų valandų, kol bus baigti vienas po kito vykstantys kremavimai, sakė Rat Samakio šventyklos abatas Phra Kru Adisalis Kijjanuwatas.
Jo šventykloje buvo surengta 19 žuvusiųjų, iš kurių 18 buvo vaikai, pagerbimo ceremonija. Stebint gausiai susirinkusiai miniai, vienuoliai lėtai išėjo iš šventyklos salės, paskui juos ėjo gedintys giminaičiai. Kiekvieną šeimą vedė atskiras vienuolis, o iš paskos karstą nešė policija.
Po to, kai karstai buvo sudėti į mažus, plytomis apdėliotus laidotuvių laužus, tamsėjant dangui aukų artimieji atėjo į priekį, kad ant jų padėtų savo artimųjų portretus. Kai kurie šeimos nariai taip pat padėjo vaikų žaislų.
Buvo pastatyta didelė tinklinė užtvara, skirianti žiūrovus nuo giminaičių, vienuolių ir karališkųjų rūmų pareigūnų, kuriems pavesta uždegti ugnį. Jie pradėjo dėti popierines gėles palei laužo šonus ir apipylė jas benzinu. Tuomet pareigūnai liepė šeimos nariams nuimti portretus ir žaislus ir pasislinkti kelis metrus nuo karstų, kur jie atsiklaupė ant kilimėlių.
Kai pareigūnai ir vienuoliai pradėjo vieną po kito uždegti laužus, iš garsiakalbio skambėjo budistinės giesmės. Netrukus karstai paniro liepsnose, kurias pareigūnai kartais pakurstydavo pripildami benzino. Aukų artimieji tyliai sėdėjo šalia, susikibę rankomis maldai.
„Kiekvienas iš jų stebėjo kremavimą apimti sąmoningo suvokimo būsenos, – sakė abatas. – Parama, kurios jie sulaukė iš aplinkinių žmonių, juos palaimino, sumažino jų sielvartą.“
Antradienio rytą daugelis jaunų aukų kūnų buvo aprengti kaip gydytojai, kareiviai ar astronautai – tuo, kuo jie norėjo būti užaugę – prieš vakarinį kremavimą.
„Kuo daugiau kalbėjomės su šeimomis, tuo labiau supratome, kad šie vaikai taip pat svajojo tapti gydytojais, kareiviais, astronautais ar policininkais“, – sakė savanoris gelbėtojas Attarithas Muangmangkangas, kurio organizacija pasirūpino kostiumais.
73 metų Petchrungas Sriphiromas buvo vienas iš daugelio vietos gyventojų, atvykusių į šventyklą pareikšti užuojautos šeimoms ir skirti nedidelę auką laidotuvių išlaidoms padengti – tai įprastas Tailando paprotys.
„Tiesiog noriu padėti mūsų draugams ir pasidalyti su jais savo mintimis, – sakė Petchrungas Sriphiromas. – Mes nekalbame apie pinigus ar kitus dalykus, o dalijamės savo mintimis ir jausmais kaip žmonės.“
Nusikaltėlio kūnas šeštadienį buvo kremuotas kaimyninėje provincijoje po to, kai Utai Savanio šventyklos atsisakė surengti jo laidotuves, pranešė Tailando žiniasklaida.
Masinės šaudynės Tailande vyksta reta. Vis dėlto čia ginklų savininkų skaičius yra vienas didžiausių Azijoje – 100 gyventojų tenka 15,1 ginklo, palyginti su 0,3 ginklo Singapūre ir 0,25 ginklo Japonijoje. Tai vis dar gerokai mažiau nei Jungtinėse Valstijose, kur 100 gyventojų tenka 120,5 ginklo, rodo 2017 metų Australijos pelno nesiekiančios organizacijos „GunPolicy.org“ atliktas tyrimas.
Ketvirtadienio išpuolis įvykdytas praėjus mažiau nei trejiems metams po to, kai centriniame Nakon Ratčasimos mieste kareivis nušovė 29 žmones ir dar daugybę sužeidė. Tada kareivis siautėjo 17 valandų, kol buvo nukautas.
