Po 50 ginkluotų žmonių būrys kiekvienam kaimui
Išvykti iš Baltarusijos gyventi į kitą šalį bus sunkiau, jei parlamentas ir A.Lukašenka patvirtins įstatymo „Dėl Baltarusijos piliečių išvykimo ir atvykimo į Baltarusijos Respubliką tvarkos“ pataisas.
Pakeitimai ypač palies šauktinius ir jaunesnius nei 27 metų vyrus, kurie dėl sveikatos būklės yra rezerve ir nėra tarnavę kariuomenėje. Jie galės išvykti į kitą šalį nuolat gyventi tik gavę karinio komiteto sutikimą.
Tęsti mokslus užsienyje bus sunkiau: pirmiausia reikės tarnauti kariuomenėje, išskyrus valstybės finansuojamas studijas.
Šiais pakeitimais siekiama sumažinti asmenų, gaunančių šaukimo į kariuomenę atidėjimą, skaičių ir „padidinti šauktinių skaičių, reikalingą kariuomenei sukomplektuoti“, sakė Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos vadovas Genadijus Kazakevičius.
Kol kas pakeitimų projektai pasirodė dar vasarą. Spalio 12 d. jis buvo priimtas per pirmąjį svarstymą, po kurio turėtų būti galutinai patvirtintas parlamente ir pasirašytas A.Lukašenkos. Pakeitimai, susiję su šauktiniais, įsigalios iš karto po to, kai bus paskelbtas patvirtintas dokumentas.
Tai jau ne pirma naujiena Baltarusijoje, susijusi su karine tarnyba. Dar pavasarį valdžia pradėjo kalbėti apie ginkluotų piliečių burių ir teritorinės gynybos kūrimą. Pareigūnai paaiškino, kad jų tikslas – apsaugoti infrastruktūrą ir pastatus (nenurodė, nuo ko). A.Lukašenka taip pat teigė, kad prie kiekvienos kaimo tarybos bus sukurtos 50 žmonių grupės, kurioms bus duoti ginklai. Tačiau šio klausimo reglamentavimas vis dar sprendžiamas.
Spalio pradžioje A. Lukašenka patvirtino, kad šalis dalyvauja kare Ukrainoje. Tuomet jis paskelbė apie bendros Rusijos ir Baltarusijos karių grupės sukūrimą ir pasirengimą šalyje dislokuoti „daugiau nei tūkstantį“ Rusijos karių.
Apie mobilizaciją neskelbiama. Tačiau spalio mėnesį A. Lukašenka primena, kad vyksta šauktinių ir rezerve esančių žmonių patikrinimas. Nepaaiškindamas, ką turi omenyje, spalio 13 d. interviu gynybos ministras pirmininkas sako, kad šalyje pradėta antiteroristinė operacija.
Kaip tai vertina Baltarusijos gyventojai?
Mobilizacija Baltarusijoje yra karštai diskutuojama tema. Tuo pat metu nuomonės ir susirūpinimas dėl to labai skiriasi. Kai kurie žmonės netiki, kad mobilizacija įvyks. Kiti su tuo sutinka.
Antroji grupė turi visai kitokių planų. Kai kurie mano, kad gali tarnauti namų fronte arba slėptis nuo mobilizacijos miške. Kai kurie ketina protestuoti ir atsisakyti kovoti. Dalis žmonių ruošiasi išvykti į užsienį patys arba su savo artimaisiais, taip pat gavę šaukimą į karinę tarnybą per rudeninį šaukimą.
Pasak „Bysol“ evakuacijos karštosios linijos atstovo, paraiškų dėl mobilizacijos yra maždaug perpus mažiau nei vasarą. Jie neturi tikslių duomenų: „Tai daugiausia šaukiamojo amžiaus baltarusių prašymai. Ypač 17–19 metų vaikinai, klausia, kas jų laukia ir ar jie bus mobilizuoti. Daug užklausų sulaukiama ir iš tų, kurie turi eiti į kariuomenę per rudens šaukimą, ir iš tų, kurie slepiasi nuo kariuomenės“.
Taip, jie tiki mobilizacija. Ar žmonės pasirengę kovoti – nežinome, nes tie, kurie pasirengę, mums nerašo. Tačiau daugelis vis dar bijo eiti: jie nežino, kur eiti. Jaunimui taip pat trūksta įgūdžių.
Be rudenį planuojamo šaukimo į kariuomenę, rezervo karininkai vyksta į trumpalaikes karinio rengimo stovyklas.
„Mano sūnėnas yra iš Baltarusijos, jis neseniai dalyvavo pratybose netoli Ukrainos sienos. Pasak jo, grioviai buvo kasami prie upės netoli Gomelio. Jis galvojo: jei pataikys į juos raketomis, palaidos tose tranšėjose“, – pasakojo vyras, važiavęs autobusu Vilniuje. Jis pridūrė, kad jo sūnėnas neseniai grįžo namo ir jam sekasi gerai.
Ar baltarusiai nori kariauti Ukrainoje? Naujausios „Chatham House“ apklausos, atliktos rugpjūčio mėn., duomenimis, 35 proc. apklaustųjų nepritaria karui. Tačiau 5 proc. norėtų kovoti Rusijos pusėje ir 2 proc. norėtų kovoti Ukrainos pusėje.
Tyrėjai patikslina: apklausos rezultatus gali iškreipti tai, kad ji buvo atlikta tik tarp interneto vartotojų, ir tai, koks aukštas baimės lygis visuomenėje.
Ar bus paslėpta mobilizacija?
Spalio 13 d. Baltarusijos žiniasklaida pranešė, kad mobilizacija buvo planuojama, bet „paslėpta“ – prisidengiant kovinės parengties patikrinimu.
Ką sako opozicija? Spalio pradžioje nebuvo jokios informacijos apie paslėptą ar atvirą mobilizaciją, paaiškino opozicijos politikas ir buvęs teisėsaugos pareigūnas Aliaksandras Azarovas. Pasak jo, dabar baltarusiams išduodami įsakymai dėl mobilizacijos, tačiau kol kas juose nėra konkrečių datų – apie mobilizaciją taip pat nieko nekalbama: „Tačiau yra tikslių duomenų, kad mobilizacijos planai yra koreguojami ir imamasi priemonių kariuomenės mobilizacinei parengčiai gerinti“.
A.Azarovas pabrėžia, kad nėra jokių garantijų, jog artimiausiu metu į mokymo stovyklas ar pagal šaukimus atvykę žmonės nebus pašaukti į mobilizaciją.
