Naujuoju Irako valstybės vadovu buvo išrinktas 78 metų kurdas Abdel Latifas Rashidas, pakeisiantis Barhamą Salehą.
A. L. Rashidas gavo daugiau kaip 160 balsų, o dabartinis prezidentas B. Salehas – 99.
Netrukus naujasis prezidentas šalies premjeru paskyrė šiitų politiką Mohammedą Shią al Sudani ir pavedė jam sutaikyti nesutariančias šiitų frakcijas bei suformuoti vyriausybę.
52 metų M. Shia al Sudani buvo laikomas favoritu pakeisti laikinąjį premjerą Mustafą al Kadhemi. Naujasis premjeras, kurį remia įtakingos proiranietiškos frakcijos, pažadėjo „kuo greičiau“ suformuoti vyriausybę, bet jam dar reikia patraukti savo pusėn įtakingo šiitų dvasininko Muqtados al Sadro pasekėjus.
M. al Sadro šalininkai liepos gale šturmavo parlamentą ir sustabdė vyriausybės formavimo procesą, kai M. Sh. al Sudani pirmą kartą buvo įvardytas kandidatu.
Naujasis premjeras turi 30 dienų suformuoti naują vyriausybę, galinčią valdyti daugumą parlamente.
„Negailėsiu pastangų suformuoti stiprią vyriausybę“, – per televizijoje transliuotą kalbą sakė jis, pažadėdamas dirbti su „visomis politinėmis jėgomis ir visuomenės elementais“ ir spręsti tokias problemas kaip „(viešųjų) paslaugų trūkumas, skurdas, infliacija ir nedarbas“.
Vakarų vyriausybės greitai pasveikino žingsnį, kuriuo siekiama išvesti Iraką iš politinės aklavietės.
JAV valstybės departamentas pasiūlė naujiesiems lyderiams „turėti omenyje Irako žmonių valią“ ir paskatino visas šalis „susilaikyti nuo smurto ir spręsti nesutarimus draugiškai bei taikiai per politinį procesą“.
Prancūzijos ambasada pasveikino M. Sh. al Sudani su jo paskyrimu ir paragino „suformuoti vyriausybę, padarysiančią viską, ką gali, kad atsakytų į teisėtus visų irakiečių, ypač jaunimo, reikalavimus“.
Irako problemas ketvirtadienį priminė devynios „Katiuša“ tipo raketos, paleistos į Žaliąją zoną – budriai saugomą Irako vyriausybės būstinę ir diplomatinį rajoną – įstatymų leidėjams renkantis išrinkti naujo prezidento.
Mažiausiai 10 žmonių – šeši saugumo pajėgų nariai bei parlamentarų asmens sargybiniai, ir keturi civiliai – buvo sužeisti, naujienų agentūrai AFP sakė vienas saugumo pareigūnas. Jis pridūrė, kad vienas iš sviedinių nukrito prie parlamento.
Dėl raketų atakos parlamento sesija kuriam laikui buvo atidėta.
JAV ambasadorė Alina Romanowski „griežčiausiai“ pasmerkė išpuolį socialiniame tinkle „Twitter“ ir perspėjo, kad „Irako piliečiai savo politinius nesutarimus ir nuoskaudas turi išspręsti taikiais būdais“.
„Tokie išpuoliai kenkia demokratijai ir įsuka Iraką į nuolatinį smurto ratą“, – pridūrė ji.
„Krizė skatina nestabilumą“
Demokratinės institucijos, sukurtos naftos išteklių nestokojančiame Irake po 2003-iaisiais surengtos JAV vadovautos invazijos, nuvertusios diktatorių Saddamą Husseiną, tebestovi ant trapių pamatų, o kaimyninis Iranas valstybei daro didelę įtaką.
Jau kiek daugiau nei metus Irakas turi tik laikinąją vyriausybę, sprendžiančią daugybę neatidėliotinų problemų, įskaitant nedarbą, nykstančią infrastruktūrą, korupciją ir klimato kaitos padarinius.
Jungtinių Tautų misija Irake šią savaitę perspėjo, kad „užsitęsusi krizė skatina tolesnį nestabilumą“, o nedarni politinė aplinka „kuria visuomenės nusivylimą“.
Parlamento nariai jau tris kartus bandė išrinkti naują valstybės vadovą vasarį ir kovą, tačiau neperžengė net dviejų trečdalių kvorumui būtinos ribos.
Valdžios pasidalijimo principu, Irake pradėtu taikyti po S. Husseino diktatūros pabaigos, siekiama išvengti religinių konfliktų, todėl prezidentas tradiciškai yra kurdas, ministras pirmininkas – arabas šiitas, o parlamento pirmininkas – arabas sunitas.
Prezidentu paprastai būdavo išrenkamas A. L. Rashido ir B. Saleho Kurdistano patriotinės sąjungos (PUK) atstovas. Šiais metais opozicinė regiono vyriausybę kontroliuojanti Kurdistano demokratų partija (KDP) reikalavo prezidento posto, bet galiausiai atsisakė šios idėjos.
A. L. Rashidas, Jungtinėje Karalystėje išsilavinimą įgijęs hidrotechnikos inžinierius, išmanantis aplinkosaugos klausimus, matomas kaip potencialus taikdarys susiskaldžiusiame šalies politiniame kraštovaizdyje.
Irako konkuruojančios šiitų politinės frakcijos, galingiausios žaidėjos, aršiai varžosi dėl įtakos.
M. al Sadras siekė paleisti parlamentą, kad būtų atvertas kelias naujiems rinkimams, o konkuruojanti Koordinacinė programa – šiitų partijų blokas, kurį daugiausia vienija opozicija Sadristų judėjimui, – kuriai priklauso paskirtasis ministras pirmininkas, primygtinai reikalavo, kad pirmiausia būtų suformuota nauja vyriausybė.
Šiais metais abi pusės Žaliojoje zonoje pasidalijo į priešininkų stovyklas.
Sumaištis užvirė rugpjūčio 29 dieną, kai daugiau nei 30 M. al Sadro šalininkų žuvo susidūrimuose su Irano remiamomis grupuotėmis ir kariais.
Politikos analitikas Ali al Baidaras teigė negalintis atmesti santykių paaštrėjimo tarp priešingų pusių, tačiau mano, jog labiau tikėtina, kad „už uždarų durų“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį sadristai gaus papildomų ministrų kabineto postų mainais už jų tylų pritarimą M. Sh. al Sudano kandidatūrai.
