Švedijos dešinysis sparnas sutarė su kraštutinių dešiniųjų parama formuoti vyriausybę

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas.

Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 14, 2022, 11:42 AM, atnaujinta Oct 14, 2022, 1:57 PM

„Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Švedijos demokratai į koaliciją neįeitų, tačiau iš šono padėtų formuoti vyriausybės politiką. Centro dešiniųjų koalicija priklauso nuo Švedijos demokratų paramos, kad užsitikrintų daugumą parlamente.

Būsimoji vyriausybė tuojau pat paskelbė planus statyti naujų branduolinių reaktorių augančiai Švedijos elektros paklausai patenkinti.

„Bus pastatyta naujų branduolinių reaktorių“, – reporteriams sakė Krikščionių demokratų partijos lyderė Ebba Busch.

Švedija pastaraisiais metais uždarė šešis iš 12 savo reaktorių, o likę reaktoriai, esantys trijose atominėse elektrinėse, pagamina maždaug 30 proc. šiuo metu šalyje suvartojamos elektros.

Šaliai buvo sunku surasti gerų alternatyvių energijos šaltinių, galinčių pakeisti branduolinę energiją. Atsinaujinantys energijos šaltiniai kol kas dar negali patenkinti šalies poreikių.

Darbą baigianti socialdemokratų vyriausybė, kuri valdė aštuonerius metus, tradiciškai nepritardavo naujų reaktorių statyboms, bet anksčiau šiais metais pripažino, kad atominė energija artimoje ateityje bus itin svarbi.

Švedijos energijos grupė „Vattenfall“ birželį paskelbė, kad aiškinasi galimybes pastatyti bent du mažuosius modulinius branduolinius reaktorius (SMR).

Parlamento pirmininkas pirmadienį turėtų paskelbti parlamentarų balsavimą dėl U. Kristerssono kaip naujojo premjero, dešiniajam sparnui prieš mėnesį nedidele persvara laimėjus visuotinius rinkimus.

Minėtos keturios dešiniojo sparno partijos drauge turi 176 iš 349 vietų parlamente.

Kraštutinių dešiniųjų SD, kažkada laikyti Švedijos politikos atstumtaisiais, per rugsėjo 11-osios rinkimus pasirodė labai sėkmingai.

Griežtesnis požiūris į imigrantus

Neonacių ir kitų kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurta partija, tapo viena populiariausių politinių jėgų. Jai vadovauja Jimmie Akessonas, kuris nuo 2005 metų, kai perėmė partijos vairą, iš marginalinio judėjimo ją pavertė antra pagal dydį partija Švedijos parlamente

SD surinko rekordinius 20,5 proc. balsų ir atsiliko tik nuo darbą baigiančios premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratų, Švedijos politikoje dominavusių nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.

J. Akessonas teigė, kad būtų pageidavęs, jog jo partija gautų vietų ministrų kabinete, tačiau jis pritarė susitarimui, kuris jo partijai suteiks įtakos vyriausybės politikai, įskaitant imigracijos ir baudžiamosios teisės sritis.

„Mums absoliučiai akivaizdu, kad pasikeitus valdžiai turi pasikeisti imigracijos politikos paradigma“, – sakė J. Akessonas ir pridūrė, kad Švedijos prieglobsčio suteikimo taisyklės neturėtų būti dosnesnės nei reikalauja Europos Sąjunga, kurios nare Švedija yra nuo 1995 metų.

Švedija kartu su Vokietija Europoje išsiskyrė dosniu prieglobsčio prašytojų iš Vidurio Rytų ir Afrikos priėmimu iki 2015–2016 metų migracijos krizės, kuri paskatino sugriežtinti imigracijos kontrolę.

Dėl išaugusio gaujų smurto rajonuose, kuriuose dominuoja imigrantai, pasigirdo raginimų dar griežčiau kontroliuoti imigraciją ir sugriežtinti bausmes bei deportacijas nusikaltimus Švedijoje įvykdžiusiems užsienio piliečiams – šią politiką ilgą laiką palaikė SD, tačiau pastaraisiais metais ją mėgdžiojo ir centro kairės, ir centro dešinės partijos.

U. Kristerssonas, kuris, kaip tikimasi, vadovaus kitai vyriausybei, sakė, kad jo koalicija ir SD susitarė sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes gaujų nariams, įskaitant jaunesnius nei 18 metų asmenis, ir įvesti specialias policijos lankymosi zonas, kad būtų kovojama su nusikalstamumu.

„Taip pat nuodugniai peržiūrėsime visą baudžiamąjį kodeksą ir sugriežtinsime bausmes už smurtinius ir seksualinius nusikaltimus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė U. Kristerssonas.

Penktadienį jis turi susitikti su parlamento pirmininku, kuris, kaip tikimasi, oficialiai paves jam suformuoti ministrų kabinetą. Parlamento balsavimas dėl U. Kristerssono paskyrimo premjeru turėtų įvykti pirmadienį.

Ministrė pirmininkė M. Andersson ir toliau vadovauja laikinajai vyriausybei, kol bus suformuota nauja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.