Politologo teigimu, šis įvykis parodo kokia šiai dienai yra chaotiška ir nestabili Jungtinės Karalystės politinė situacija. Valstybę kamuoja ne tik esminės struktūrinės problemos, energetikos kainų augimas, tačiau ir išbalansuojančios išorės jėgos – Rusijos karas Ukrainoje.
„Sunku matyti kaip ši situacija galės stabilizuotis, nes kitam lyderiui, dėl kurio bus nuspręsta jau kitą savaitę, teks tikrai nelengva užduotis pabandyti išspręsti problemas, kurios kaupėsi jau ilgą laiko tarpą“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo L.Kojala.
L.Truss teigė, kad eis savo pareigas, kol bus išrinktas jos įpėdinis. Lyderio rinkimų rezultatai bus paskelbti ateinantį penktadienį, spalio 28 d., taigi L.Truss kadencija bus trumpesnė nei ankstesnio rekordininko George'o Canningo, kuris šį rekordą išlaikė beveik 200 metų.
L.Kojalos teigimu, esminė L.Truss atsistatydinimo priežastis – labai ribotas politinis kapitalas, kuris per kelias darbo savaites buvo iššvaistytas. Jį lėmė paprasta priežastis - ne pati L.Truss vedė konservatorių partiją į priekį 2019 rinkimuose, ji tik pakeitė B.Johnsoną, kuris atsistatydino prieš keletą mėnesių. Ji nebuvo gavusi tiesioginių rinkėjų mandatų, tad kai kam tai pasirodė nepakankamai siekiant įgyvendinti visas refomas. Vėliau „ji labai greitai patyrė smūgį, po smūgio“.
Antra priežastis – JK parlamento nariai nubalsavo už kitą kandidatą, ir tik vėliau, likus dviem pagrindiniams kandidatams – Liz Truss ir Rishi Sunakui, jos pergalę partiniuose rinkimuose lėmė konservatorių partijos narių visoje šalyje balsavimas. Politologo nuomone, tai ir buvo vienas iš jos pozicijas silpninančių aspektų. Galutinė priežastis, lėmusi nepalankią padėtį L.Truss, tai ekonominių reformų paketo pasiūlymas, kurio esmė buvo – drastiškai mažinti mokesčius ir kitaip surenkamas valstybės įmokas, nepasiūlant būdų kaip netektys biudžete būtų kompensuojamos.
„Parlamento nariai iš pačios L.Truss partijos pradėjo ją kritikuoti. Vyriausybės nariai, kurie buvo jos pačios paskirti, taip pat. Buvo sunku matyti būdą kaip Liz Truss galėjo tai sustabdyti, kai viskas jau buvo įsibėgėję“, – lrytas.lt teigė L.Kojala.
Nepaisant to, kad L.Truss bandė daryti tam tikrus pakeitimus: keitė ir finansų, ir vidaus reikalų ministrus, paskyrė jais savo oponentus, tačiau šie būdai nepadėjo. Apžvalgininkų nuomone, tai atspindi gilią JK politinės sistemos duobę, atsiradusią po „Brexito“.
Naujasis JK vyriausybės vadovas
Kandidatūros į būsimos Konservatorių partijos lyderio ir premjero postą jau pateiktos ir baigsis spalio 24 d., pirmadienį, 14 val. vietos laiku (16 val. Lietuvos laiku). Kandidatams norint dalyvauti kovoje, jiems reikia, kad konservatorių parlamento nariai iškeltų ne mažiau kaip 100 kandidatūrų. Tai yra gerokai daugiau nei per praėjusią kovą, kai reikėjo tik 20 kandidatūrų. Kadangi šiuo metu yra 357 torių parlamento nariai, į konkursą galės patekti ne daugiau kaip trys kandidatai.
Jei tik vienas asmuo spalio 24 d. peržengs 100 balsų ribą, jis taps naujuoju lyderiu, o kartu ir naujuoju ministru pirmininku, tad kova nebus tęsiama kitame etape. Jei bus daugiau nei vienas kandidatas, surinkęs pakankamai kandidatūrų, pirmadienį nuo 15.30 iki 17.30 val. vietos laiku (17.30 iki 19:30 Lietuvos laiku) vyks konservatorių parlamento narių balsavimas.
Jei šiame balsavime dalyvaus du kandidatai, jis bus orientacinis (t. y. parodys parlamento narių palaikymo lygį). Tačiau likus trims kandidatams, bus išbrauktas mažiausiai balsų surinkęs kandidatas. Po orientacinio balsavimo niekam nepasitraukus, konservatorių partijos nariai visoje šalyje dalyvaus internetiniame balsavime, kad nustatytų nugalėtoją.
Taisyklė, reikalaujanti partijos narių balsavimo, taikoma tik tuo atveju, jei lieka du kandidatai. Kai 2016 m. Theresa May tapo lydere, jos oponentė Andrea Leadsom pasitraukė. Tai reiškė, kad T.May tapo partijos lydere be narių balsavimo.
Paklaustas apie rinkimų procesą, L.Kojala teigė, kad bus bandoma išsigryninti vieną kandidatą, tikintis, kad kiti atsitrauks.
„Visos šalies mastu balsavimo bus bandoma išvengti, kadangi tai užtruktų daugiau laiko, būtų varginantis procesas bei skaldantis. Partijos viduje tai yra emociškai sudėtingas procesas, be abejo tai sukurtų dar didesnį politinį nestabilumą“, – nurodė L.Kojala.
Politologo nuomone, jei partija sugebės tarp parlamento narių surasti naują lyderį ar lyderę, kuriuo bent iš dalies galės pasitikėti ir kuris galės stabilizuoti politinę situaciją, tikimybė, kad įvyks pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, ko gero, bus mažesnė.
„Konservatoriai turi pakankamai paskatų tą daryti, nes mato nuomonių apklausas, kuriose pralaimi leiboristams – opozicinei partijai – maždaug 30 proc. punktų. Vadinasi, bet koks nesusitarimas partijos viduje gali lemti drastišką politinių pozicijų susilpnėjimą, jeigu įvyks pirmalaikiai parlamento rinkimai“, – apie šansą sušaukti visuotinius rinkimus kalbėjo L.Kojala. Remiantis apklausomis, leiboristų persvara prieš konservatorius nebuvo didesnė nuo 1998 m. sausio mėn. iki dabar.
Paklaustas apie galimą Boriso Johnsono kandidatūrą, politologas nurodė, kad jo nuomone, greičiausiai bus pasirinktas kitas kandidatas.
„B.Johnsonas taip pat buvo praradęs pozicijas partijos viduje. Natūraliai atrodo, kad Rishi Sunakas, ką tik pralaimėjęs Liz truss, bet turėjęs nemenką pasitikėjimą tarp parlamento narių, surinkęs nemažai partijos balsų visoje šalyje, galėtų būti vienas iš pretendentų. Savaime tai tikrai nepadaro jo vieninteliu favoritu. Galiausiai partijai būtų naudinga turėti žmogų, kuris stabilizuotų situaciją, tai nebūtinai turi būti populiariausias žmogus, bet tas, kuris užtikrintų partijos stabilumą ir atitiktų platesnį partijos interesą“, – kalbėjo L.Kojala.
Žiniasklaidoje pasirodė konservatorių partijos narių, viešai palaikančių buvusio JK ministro pirmininko Boriso Johnsono kandidatūrą. Vienas iš pirmųjų ministrų, pasisakęs dėl jo kandidatūros, Jacob Rees-Mogg.
Naujienų agentūrai „Sky News“ ministras sakė, kad, jų nuomone, Borisas Johnsonas galėtų užsitikrinti 100 konservatorių parlamento narių kandidatūrų, kurių jam reikia, kad galėtų dalyvauti torių lyderystės kovoje. Jis viešai pareiškė savo paramą buvusiam šalies premjerui šį rytą, paskelbdamas apie tai socialinėje žiniasklaidoje: „Aš palaikau Borisą #BorisorBust“.
Pasiteirautas apie tolimesnį L.Truss vaidmenį JK politikoje, L.Kojala teigė, nemanantis, kad ji turės reikšmingą įtaką.
L.Truss asmeninis reitingas labai sparčiai smuko ir spalio 8 d. tik 16 % žmonių teigė esantys patenkinti jos veikla, o 67 % – nepatenkinti. Tai prastesnė padėtis nei kada nors pasiekė Borisas Johnsonas, nors ministro pirmininko postą jis užėmė kur kas ilgiau. Tai žemiausias įvertinimas nuo 2008 m. liepos mėn., kai finansų krizės metu Gordonas Brownas pasiekė tokį patį lygį.
„Šiai dienai neatrodo realistiška, kad ją norėtų kviesti būsimasis lyderis ar lyderė į vyriausybę, – teigė L.Kojala. – Žinoma, ji liks parlamento narė, kaip ir Theresa May, tačiau neturės tokios įtakos kaip anksčiau“.
Pokytis užsienio politikoje
Paprašytas atsakyti į galimą JK pozicijos pokytį užsienio politikoje išrinkus L.Truss įpėdinį, L.Kojala teigė, kad esant naujam premjerui nereikėtų tikėtis didelių pokyčių tiek Ukrainos, tiek Baltijos regiono saugumo klausimais.
„Pirma, parama Ukrainai yra labai platus konsensusas ir konservatorių partijos viduje, ir netgi kalbant apie opozicinius leiboristus. Tai pozicija dėl kurios labai plačiai sutaria politinis elitas, – lrytas.lt kalbėjo L.Kojala. – Kitas aspektas – JK turi labai stiprias konstitucijas, sąlyginai ne daug pareigūnų yra skiriami politinio pasitikėjimo pagrindu. Be politinės viršūnės yra daugybė kitų pozicijų, kuriose priimami kasdieniai sprendimai. Gali būti, kad daug žmonių kurie dirbo su Ukrainos tema, nesikeis“.
Anot politologo, naujajam lyderiui stabilizuojant padėtį, spręndžiant ekonomines problemas, Ukrainai natūraliai, dėmesio, bent retoriškai, gali būti mažiau. „Tai galbūt yra rizika, kad bus mažiau potencialo naujoms, ryžtingoms inciatyvoms ir žingsniams, kurie šiandien Ukrainai yra labai reikalingi. Bet vėlgi, tai yra labiau detalės“, – teigė analitikas.
Jo nuomone, JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as galėtų likti savo poste ar bent išlikti tas, kuris koordinuos su Ukraina susijusius klausimus, kadangi atmetė galimybę siekti JK ministro pirmininko posto ir nurodė, kad rems Boriso Johnsono kandidatūrą į ministrus pirmininkus.
Kalbėdamas apie JK vaidmenį Baltijos regione, politologas nurodė, kad artimiausiu metu jis taip pat neturi potencialo keistis.
„JK yra begalo svarbi Lietuvos sąjungininkė, NATO narė, jos vaidmuo Baltijos regione yra labai didelis, ypač Estijoje. Ten JK jau kurį laiką vadovauja NATO priešakiniam batalionui, kur ketino didinti savo įsitraukimą“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ teigė L.Kojala.
Tačiau, pasak analitiko, kaip ir Ukrainos klausimais, taip ir čia – gali tekti mažiau dėmesio, dėl ko, taps sunkiau įgyvendinti kai kurias naujas idėjas, priešingai, nei esant politiškai stabiliai situacijai.
