Tai nurodyta ką tik paviešintoje naujojoje Omano Sultonato energetikos strategijoje, kurią paskelbė šios šalies Energetikos ir naudingųjų iškasenų ministerija.
Iš dalies strategija bus įgyvendinama per specialiai įkurtą naują bendrovę „Hydrom“ – ji inicijuos, vykdys ir prižiūrės daugumą su vandenilio energetika susijusių projektų. Be to, įsteigtas Omano tvarios plėtros centras – jis koordinuos su aplinkos taršos mažinimu susijusias iniciatyvas.
„Omanas pasiryžęs griežtai riboti iškastinio kuro vartojimą ir nori prisidėti prie pasaulinių tendencijų, – sakė šalies energetikos ir naudingųjų iškasenų ministras Salimas bin Nasseras bin Saidas Al Aufi. – Įgyvendindami programą kursime ekonominę vertę, didinsime Omano kaip industrinės valstybės galią, o taip pat stiprinsime ir diversifikuosime mūsų ekonomiką.“
Šiame kontekste itin svarbios vadinamosios „žaliosios“ vandenilio gamybos technologijos, kai vandenilis gaunamas neeikvojant gamtinių dujų, kurių, jei naudojamos senesnės technologijos, reikia nepaprastai daug, todėl atitinkamai pakyla vandenilio kaina ir jis tampa per brangus kaip kuras transportui.
Kadangi Omane beveik visus metus dienomis šviečia saulė, o jūros pakrantėje nuolat pučia vėjas, šalis nusiteikusi vandenilio gamybai išnaudoti šiuos garantuotus ir nemokamus energijos šaltinius. Toks vandenilis, remiantis pasaulyje priimta klasifikacija, vadinamas „žaliuoju“.
Omanas ketina tapti vienu didžiausių „žaliojo“ vandenilio gamintojų ir eksportuotoju pasaulyje. Jau 2030-aisiais šalis bus pajėgi tiekti vieną milijoną tonų „žaliojo“ vandenilio per metus. Palyginimui – visa Europos Sąjunga 2030 metais jo pagamins 10 milijonų tonų.
„Žaliojo“ vandenilio projektai žada pritraukti į Omaną milijardines užsienio investicijas, skatins susijusių verslų ir paslaugų plėtrą. Pozityvų impulsą gaus saulės elektrinių, vėjo turbinų, elektrolizės įrangos, su vandeniliu susijusių technologijų, vandens gėlinimo įrangos gamintojai, o taip pat paslaugų sektorius – visų pirma sandėliavimo ir transporto paslaugas teikiančios bendrovės.
Numatyta, kad įgyvendinant „žaliojo“ vandenilio programą Omane bus sumontuota 3 milijonai saulės energijos modulių, maždaug 10 tūkstančių vėjo turbinų, 5,2 tūkstančio vienetų elektrolizės įrangos.
Omanas yra prisijungęs prie vadinamosios Paryžiaus sutarties, kuri numato, kad iki 2050 metų bus siekiama visose šalyse mažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekius – tiek, kad taršą pajėgtų natūraliai absorbuoti Žemės atmosfera, vandenynai ir miškai.
Ši strategija sutrumpintai vadinama „net zero“, ji leis sustabdyti temperatūros augimą mūsų planetoje, siekiant, kad vidutinė metų temperatūra ikipramoninės epochos lygį viršytų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.
